Šiaulius sudrebino neeilinis įvykis – ketvirtąjį pagal dydį ir gerumą miestą Lietuvoje aplankė karalienė. Estrados karalienė – Džordana Butkutė. Dar jokios prabos krepšinio varžybos nebuvo surinkusios tiek gerbėjų, kiek Džordanos kerai. Kur nesiverši. Juk tik ji žino, ką mes veikiame namuose vieni. Juk tai su jos daina ištisos kartos sutiko ir sutinka pilnametystę.
Mašinoms šalia Šiaulių arenos jau nebuvo vietos pastatyti. Vairuotojai meistriškai išnaudojo visas apylinkės pieveles. Salėje – tas pats – vos tilpo tūkstančiai žmonių.
Jei tau 30 – tu įsimylėjai Džordaną ketvirtoje klasėje. Ji visada liks tau šiek tiek mama.
Jei tau 37 ir esi iš kaimo – jauti nostalgiją prirūkytam kultūrnamiui, kuriame kaip lygiaverčiai skambėjo „Queen“ ir Džordana.
Jei tu esi dar vyresnis, tuomet ši pop dainininkė su išpešiotais džinsiniais šortukais sukėlė tikrą lūžį tavo muzikinėje pasaulėjautoje. Patinka ar ne – ji kadaise susimaišė su tavo hormonų audromis ir nakties kvapais.
Sušnypštė liepsnos, blykstelėjo šviesos. Scenoje pasirodė šio vakaro karalienė – Džordana Butkutė. Žmonės suūžė, sušvilpė.
Užpjaustė gitaros. Juodai apsirėdžiusi Džordana užriaumojo kažką nepažįstamo, sunkaus ir gana alternatyvaus. Pala, ar Džordža – roko dainininkė?
Kai kurie nedrąsiai, bet energingai bandė linkčioti į ritmą. Ne, ne tai. Dar ne ta daina, dėl kurios čia jie atėjo. Ten aukštai, virš debesų, atsibusti ketinu? Ne, aš dar pagyvensiu. Ar mums reikia lietuviškos Tinos Turner?
Velniop tuos palyginimus! Santūrios moterys šiandien atėjo pašėlti. Jos paleido savo šviesius plaukus ir vienąkart per nemažai metų užsitempė juodas odines kelnes.
Santūrios moterys šiandien atėjo pašėlti. Jos paleido savo šviesius plaukus ir vienąkart per nemažai metų užsitempė juodas odines kelnes.
„Tau gyvenimas duotas baltas, žalias ir juodas“.
O čia tai jau suprantu! Aukso žodžiai! Tobulas ritmas! Publika sulig kiekviena sena daina iš naujo įsimylėjo savo karalienę.
Be to, senos dainos juk daug geresnės vien dėl savo didaktinių filosofinių tekstų.
Juk nieko blogo nemoko, ar ne? „Noriu būti savim. Iškelt rankas aukštyn. Niekada nežengt atgal. Tik pirmyn.“
Ne, man patinka Andrius Mamontovas! Priešinasi Džordanos kerams kažkur giliai slypintis alternatyvus protesto genas.
Tuomet apvaliame ekrane pasirodo žila (ak, kaip bėga laikas) A.Mamontovo barzda ir nuramina. Džordana scenoje atiduoda save tau. Ir tu jai save atiduok. Dabar ji atliks karalienės dainą.
O kokia ta daina? Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse, ką apie tyla žinome mes.
Štai kokia ji, karališka daina! Pala, ar tik ne pats A.Mamontovas ją kadaise dainavo?
Na jau ne. Mums karališka akimirka stojo lygiai 20 val. 43 min.
Šią dainą net apsaugininkai klausėsi atsistoję. „Vienas namuose tų darai ką nori. Viską apgalvoji. Nesužinooooos!“
Žmonės veržėsi prie apsauginių grotų, tačiau vyrai juodais drabužiais tokiu emocijų proveržiu nebuvo patenkinti.
Jie tuojau pat atstūmė visus per metrą nuo, rodos, leidžiamos zonos. O juk žmonės norėjo tik pasidaryti asmenukę su karaliene fone.
