„Kandido“ režisierius Vincentas Boussardas: „Klausydamasis muzikos, regiu gudrias kompozitoriaus akis“

Vincentas Boussardas / M. Aleksos nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-10 17:10
Vincent‘as Boussard‘as pasirengęs trečiajai savo premjerai Lietuvoje: po elegantiškosios „Manon“ (2015) ir dramatiškųjų „Kapulečių ir Montekių“ (2017) prancūzas šį savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro publikai pristatys ryškų ir groteskišką „Kandidą“.

„Kandido“ muzika – tiesiog fantastiška, ir man niekaip nepavyktų jos atsieti nuo Leonardo Bernsteino. Jo partitūra nepaprastai dosni, užpildyta aistra, liūdesiu ir žmogiškumu. Kai klausausi šios muzikos, visuomet regiu gudrias kompozitoriaus akis ir jo šypseną. Būtent muzika varo į priekį operetės veiksmą, todėl kiekvienam režisieriui labai įdomu dirbti su šiuo kūriniu: kiekvienas taktas čia kupinas gyvybės, judesio, jausmų, kontrastų. Tai fantastiška medžiaga režisieriui“, – tvirtina paskutines savosios „Kandido“ versijos detales gludinantis V. Boussard‘as.

Vincentas Boussardas / M. Aleksos nuotr.
Vincentas Boussardas / M. Aleksos nuotr.

Nors panašų spektaklį 2011 m. režisierius buvo sukūręs Berlyno valstybinėje operoje, jis pabrėžia, kad Vilniuje stengėsi į savo ankstesnį darbą pažvelgti naujomis akimis: „Mano siekiamybė yra nekartoti to, kas buvo pastatyta Berlyne. Žinoma, dekoracijos ir kostiumai labai panašūs į buvusio spektaklio, tačiau iš esmės aš siekiu naujo „Kandido“ pastatymo: librete atsirado svarbių pakitimų, keitėsi personažų portretai ir santykiai, choro vaidmuo. Drauge su visa kūrybine komanda pasakojame tą pačią istoriją, tai vis dar tas pats Kandidas, tačiau darome tai visiškai kitaip. Sąmoningai pamirštu viską, kas buvo prieš daugelį metų, ir kuriu Vilniui naują, šių dienų realijas atspindintį spektaklį“.

Kaip svarbiausią spektaklyje išjuokiamą visuomenės ydą V. Boussard‘as nurodo tolerancijos trūkumą: „Voltero laikais netolerancija buvo labai aiškiai apibrėžta; L. Bernsteino gyvenimo metais ji turėjo kitokį atvaizdą.  L. Bernsteinas jautė paraleles tarp Amerikoje paplitusio makartizmo ir inkvizicijos Ispanijoje, kurią  mini Voltero tekstas. Manau, ir šiandien „Kandidas“ turi nepaprastai didelę svarbą, nes mes vis dar bandome nugalėti netoleranciją, susijusią su religija, rase, lytimi ir kitais žmogiškosios prigimties aspektais“.

Vincentas Boussardas / M. Aleksos nuotr.
Vincentas Boussardas / M. Aleksos nuotr.

Paklaustas apie mylimiausią „Kandido“ personažą, režisierius pirmiausiai mini anaiptol ne pagrindinį spektaklio veikėją: „Yra vienas nedidukas personažas, kuris man labai patinka: tai antrasis filosofas, vardu Kakambas. Jis scenoje nepadainuoja nė vienos natos, tik ištaria kelias frazes. Šis veikėjas atstovauja „kitos planetos pusės“ filosofiją. Juk siužete mes esame valdomi senosios Europos, kuri siekia „atnešti taiką“ likusiai pasaulio daliai. Toje likusioje pasaulio dalyje regime čiabuvius, kurie irgi turi savo filosofiją ir būdus suvokti gyvenimą, gyvūnus ir žmones. Šokas, kurį naivuolis Kandidas patiria atsidūręs džiunglių viduryje ir sutikęs indėną Kakambą, yra tiesiog fantastiškas. Tad jei turėčiau pasirinkti vieną mėgstamiausią veikėją, rinkčiausi Kakambą“, – atvirauja V. Boussard‘as.

Žmonės.lt

Temos:

Kultūra

Naujausi straipsniai