Tikriausiai niekada nepagalvotume, kad tam, jog kepinys iš parduotuvės atsidurtų ant mūsų stalo, ne vienas žmogus deda daug pastangų. Pavyzdžiui, „Maximoje“ cecho technologe dirbanti Saulė Gaidytė-Ašakevič rytą pradeda nuo... kepinių ragavimo, nes kaip kitaip įsitikinsi, kad išties skanu?
„Kiekvieną dieną sukuosi maisto gamyboje – reikia stebėti gaminių kokybę, kad jie būtų be priekaištų. Pirmiausia gaminiai pereina mano kontrolę, paskui turiu išmokyti žmones juos pagaminti, išleisti naujienas į prekybą“, – pasakoja darbuotoja.
Saulė šypsosi, kad darbe tenka ir daug ragauti, tačiau tai – vienas malonumas, ypač kai asortimentas pasipildo dieviško skonio šventiniais kepiniais.
„Šventinė nuotaika pasijunta tada, kai pas mus atkeliauja kalėdinės naujienos, šventiniai gaminiai, nes visi tie papuošimai, kvapai, spalvos, tam tikri prieskoniai, ypatingas pateikimas... Juk visa tai – Kalėdos! O kaipgi galėtum klientui pateikti kepinį, pats jo neparagavęs? Dažnai mano rytas ir prasideda nuo to – aišku, visko per vieną kartą neišragausi, bet pamažu, kasdien po kąsnelį – noriu žinoti, ar viskas pavyko: tada bus ramu, kad ir ant žmonių šventinio stalo pateks tik tai, kas gardžiausia“, – šypteli Saulė.
Imbierinių sausainių magija
Moteris pasakoja, kad jos namuose Kalėdos prasideda tada, kai pakvimpa imbieru, šeima susirenka bendrai gaminti maisto, dekoruoti šventinio stalo. „Imbierinių sausainių kepimas – savotiška meditacija, nes tam ruošiesi, gamini, paskui dekoruoji... Namai prisipildo malonaus kvapo, jaukumo ir ramybės. Šių sausainių kepti greitai, skubant, manau, net nelabai pavyktų – jiems reikia laiko, ir tas laikas gali būti nuostabus, kai pabūni pats su savimi ar su šeima“, – pasakoja ji.
Noriu žinoti, ar viskas pavyko: tada bus ramu, kad ir ant žmonių šventinio stalo pateks tik tai, kas gardžiausia.
Iš imbierinių sausainių Saulė padaro tikrus šedevrus – kalėdines eglutes, žmogeliukus – arba sukuria tokį dekorą, kad šie puikiai tiktų kaip dovana, stalo puošmena arba skanėstas į svečius. Ji juokiasi, kad kartais žmonėms būna gaila ragauti sausainių, nes šie, esą, per gražūs valgyti.
Moteris prisimena, jog tradicija juos kepti prasidėjo nuo to, kad kadaise šeima pabandė daryti kalėdinį namelį ir jis labai gražiai pavyko. „Tikiuosi, kad tradiciją kepti šventinius sausainius išlaikys ir vaikai, nes jie labai domisi, visada klausia, kada darysiu tešlą, laukia šio proceso. Kai namai pakvimpa sausainiais, tada visi žinome: Kalėdos jau čia“, – šypteli.
SAULĖS IMBIERINIAI SAUSAINIAI
- 600 g miltų
- 130 g medaus
- 180 g 82 % riebumo sviesto
- 320 g cukraus
- mėgstamų prieskonių
- 10 g malto imbiero
- 10 g kepimo miltelių3 kiaušiniai
Baltam glajui:
- 500 g cukraus pudros
- 100 g kiaušinių baltymų
- 4 g citrinų rūgšties
- Medų kartu su sviestu ir cukrumi virkite ant silpnos ugnies, kol ištirps cukrus. Pusę miltų sumaišykite su prieskoniais, tuomet mišinį pamažu berkite į karštą masę ir maišykite, kol pasidarys vientisa masė, palikite atvėsti.
- Likusius miltus sumaišykite su kepimo milteliais, maišydami supilkite į pravėsusią masę, įmuškite kiaušinius. Masę maišykite tol, kol pasidarys elastinga.
- Tešlą palaikykite šaldytuve kelias valandas, jeigu yra galimybė – iki dviejų parų: nuo to gaminio kokybė bus geresnė.
- Iš tešlos iškočiokite iki 4 milimetrų storio lakštą ir formelėmis išspauskite sausainius. Dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 200–210 laipsnių orkaitėje 6–15 minučių priklausomai nuo sausainių storio.
- Glajaus ingredientus sumaišykite, gerai išplakite ir dekoruokite sausainius.
Kad įvyktų dideli dalykai, dažniausiai reikia daug mažų žingsnių. „Maximos“ Logistikos centro pamainos vadovė Renata Bagdanova įsitikinusi: kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi, todėl tų žingsnių neskaičiuoja – sako tiesiog daranti viską, ką gali, kad galiausiai rezultatas džiugintų tiek ją pačią, tiek klientus.
„Bendrauju su žmonėmis, su darbuotojais, parduotuvių atstovais, suteikiu informaciją, kur, pavyzdžiui, dingo jų prekės, kur ieškoti pagalbos, su kuo susisiekti... Stengiuosi, kad jokios prekės nevėluotų, būtų kokybiškos, kad visos parduotuvės gautų tai, kas buvo užsakyta, kad niekas nedingtų ir nieko netrūktų, – galima sakyti, sukuosi kaip mama namuose“, – juokiasi Renata, paklausta, kaipgi atrodo jos darbo diena.
Kalėdiniai žaisliukai, eglutės, dekoracijos, patalynė, vaikiška atributika, indai... Galybė prekių šventiniu laikotarpiu keliauja keliais etapais, kad galiausiai rastų savo vietą parduotuvėse ir patenkintų kiekvieną kliento norą. Renata – viena iš 15 tūkstančių „Maximos“ darbuotojų, kurie savo kasdieniu darbu prisideda prie to, kad šventės būtų tobulos.
Moteris atvirauja, kad didesnis krūvis šventiniu metu atsiperka, kai pamatai laimingus klientų veidus. Patenkinti klientai yra geriausias sunkaus darbo įrodymas.
Stebuklingas karpis
Renata pasakoja, kad jos šeimos šventės neįsivaizduojamos be karpio kepimo, kai visi dalijasi maloniais rūpesčiais, o vėliau sėda prie stalo ragauti.
„Vyras sako – kokios čia šventės, jeigu nebus karpio?! Šeima nebeįsivaizduoja jų be šio patiekalo, tad aš tiesiog neturiu teisės jo negaminti“, – juokiasi Renata.
Patenkinti pirkėjai yra geriausias įrodymas, kad stengtis išties verta. Juk norisi, kad visų šventės būtų tobulos.
Tradicija kepti karpį atėjo dar iš vaikystės, kai jį kepdavo Renatos mama, tad vėliau ji atsirado jau pačios sukurtoje šeimoje. Įdomu tai, kad vyro šeimoje per Kūčias irgi įprasta kepti būtent karpį, tad juokaujame, kad karpis ne tik visus suvienija prie bendro stalo valgyti, bet ir padeda susikurti šeimoms.
„Būtų labai smagu, kad tradicija tęstųsi sūnaus šeimoje, nes dabar tokie laikai, kai žmonės labai skuba, tradicijų vis mažėja, šeimos nebesusėda prie bendro stalo. Labai gaila, nes tokie dalykai suartina, sukuria bendrumo jausmą, o tai ir yra tikra šventė“, – įsitikinusi ji.
Renata prisimena dar vieną smagų niuansą: „Kai apdorojame karpį, pasiliekame šiek tiek žvynų: juos sudžioviname ir iki kitų švenčių nešiojamės po gabalėlį piniginėse – tikima, kad taip padariusiam ateinančiais metais nestigs pinigų ir laimės, tad mes mielai pažaidžiame šitą žaidimą.“
RENATOS ĮDARYTAS KARPIS
- 1 karpis
- 4 skiltelės česnako
- žuvų prieskonių, druskos, pipirų
- mėgstamo majonezo
Įdarui:
- 200 g pievagrybių
- 1 svogūnas
- 1 morka
- šlakelis aliejaus
- žiupsnelis druskos ir pipirų
- Karpį nuvalykite, išdarinėkite, nuplaukite ir nusausinkite. Iš abiejų pusių įpjaukite nugarėlę.
- Nuluptus česnakus sukapokite, sumaišykite su žuvų prieskoniais, druska, pipirais, mišiniu įtrinkite karpį: stenkitės, kad patektų į visas įpjovas, vidų. Įtrintą karpį palikite marinuotis parą.
- Pasiruoškite įdarą: nuvalytus pievagrybius, svogūną ir morką susmulkinkite, pakepinkite aliejuje apie 10 minučių, pabarstykite druska, pipirais.
- Į žuvies vidų sudėkite grybų ir morkų įdarą. Galima susmaigstyti pagaliukais.
- Perkelkite karpį į aliejumi išteptą kepimo formą ir aptepkite majonezu.
- Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 60 minučių. Papuoškite citrina.
