Mokytis niekada nevėlu, ypač kalbos. Kai suprantame svetimą kalbą, mums atsiveria daugiau galimybių, pradedame plačiau žvelgti į pasaulį. Ir nemanykite, kad išmokti labai sunku. Tiesiog į viską žiūrėkite šiek tiek paprasčiau ir kūrybiškiau.
Žinokite, dėl ko mokotės. Jei nusprendėte išmokti svetimos kalbos, reikia aiškiai suvokti, dėl ko ji jums naudinga ir reikalinga.
Jei nusprendėte išmokti svetimos kalbos, reikia aiškiai suvokti, dėl ko ji jums naudinga ir reikalinga.
Galbūt planuojate gyventi kitoje šalyje ir kalbos išmokti tiesiog būtina, galbūt to reikia dėl darbo, o gal daug keliaujate ir norite laisviau susikalbėti su kitataučiais?
Jei konkretaus tikslo šiuo metu neturite, tada įsivaizduokite, kad esate visiškai vienas toje šalyje, kurios kalbos mokotės, ir jums žūtbūt reikia susikalbėti. Galvokite apie visas pokalbių situacijas, temas, žmones, su kuriais teks susidurti. Na, tikriausiai iš pradžių nesivelsite į gilias politines diskusijas, tačiau tikrai teks užsisakyti kavos ar paklausti, kur yra metro. Svarbiausia – aiškiai matyti savo tikslą, žinoti, kodėl jums to reikia, tai jus motyvuos.
Susiraskite partnerį, su kuriuo mokysitės. Tai vienas geriausių būdų mokytis kalbos. Pirmiausia dėl to, kad visada turėsite su kuo kalbėtis ir praktikuotis. Be kita ko, jūs visada būsite motyvuojami. Tai labai gerai, nes vienas geriau supras vienus dalykus ir žodžius, o kitas – kitus, turėsite su kuo praktikuotis vienas iš kito mokysitės.
Kalbėkitės su savimi. Jei neturite partnerio, kalbėkite su savimi. Kad ir kaip keistai ir juokingai tai skambėtų, sakykite: „Aš tikriausiai atrodau labai juokingai, tačiau kalbu su savimi, nes noriu išmokti svetimos kalbos“ ir pan. Galite imituoti dialogą. Svarbiausia tai, kad jūs garsiai kalbėtumėte ir išgirstumėte save, šnekantį svetima kalba. Tokia praktika suteiks pasitikėjimo, kai kitą kartą su kuo nors teks šnekėtis iš tikrųjų.
Mąstykite apie tai, ką matote. Jei iš tiesų norite išmokti kalbos, turite ją nuolat vartoti. Net jei esate viešoje erdvėje, mintyse kuo puikiausiai galite praktikuotis. Pavyzdžiui, einate miesto centru ir žvalgotės, o mintyse galite sau papasakoti viską, ką matote, jaučiate, ką planuojate veikti. Mąstykite ta kalba, kurios mokotės: „Dabar aš esu mieste, einu nusipirkti kavos, o vėliau užsuksiu į banką. Įdomu, ar šitas pastatas čia visada stovėjo?“ ir pan. Bandykite mintyse vartoti tuos žodžius, kuriuos žinote, ir nenusiminkite, jei jų pritrūkote, stenkitės išsiversti su tais, kuriuos mokate. Juk taip gali nutikti ir kai bendrausite su kitu žmogumi.
Elkitės kaip vaikai. Jei žinote 10 veiksmažodžių, 10 būdvardžių ir 10 daiktavardžių, jūs galite pasakyti 1000 skirtingų dalykų. Kalba yra kūrybinis procesas. Pagalvokite, kaip pradeda kalbėti kūdikiai: „Aš norėti valgyti dabar“ ir pan. Taigi sujunkite tuos žodžius, kuriuos žinote, nebijokite būti kūrybingi ir padaryti gramatinių klaidų, nenorėkite kalbėti tobulai. Svarbu išmokti paprastų žodžių, jų kombinacijų ar sakinių, kurie būtų pagrindas, nuo kurio galima atsispirti ir mokytis toliau.
Išmokote žodį? Nieko nelaukę pritaikykite jį! Daugelis studentų savo žodynus pareigingai pripildo naujų žodžių, tačiau niekada nevartoja jų realiame gyvenime. Jei išmokote naujų žodžių, įpraskite juos vartoti. Taigi kai kitą kartą išgirsite naują žodį, ne tik jį užsirašykite, bet ir stenkitės pritaikyti kaip įmanoma greičiau įvairesniuose sakiniuose bei kontekstuose. Pavartokite sakinyje šį žodį kaip veiksmažodį arba būdvardį, ištarkite jį. Šis metodas leis praplėsti savo žodyną ir privers jūsų smegenis greičiau bei efektyviau dirbti.
TAIP PAT SKAITYKITE Spalvinimas – ne tik vaikų žaidimas
Nebijokite daryti klaidų. Vaikams, kurie mokosi kalbėti, nesvarbu, kad jie klysta, nes jie nori pasakyti tam tikrą dalyką, perduoti informaciją. O štai suaugusiesiems daryti klaidas yra gėda, nesmagu, todėl jie susikausto ir išmokti kalbos tampa sudėtingiau. Patikėkite, jei kalbėsite su kitataučiu, jam mažiausiai rūpės, kad jūs darote gramatinių klaidų, jam bus malonu, kad galite kažką pasakyti jo kalba.
Klausykite. Klausydami mes priimame labai daug informacijos. Todėl, jei norite išmokti kalbėti, turite klausyti. O tai šiais laikais padaryti visiškai nesunku. Net jei neturite tam laiko, įsijunkite kokią nors pokalbių laidą internete ir tegul ta kalba jums skamba kaip fonas. Darykite tai plaudami indus, važiuodami automobiliu, eidami gatve, tvarkydamiesi namus. Nepažįstamos kalbos žodžiai iš pradžių skamba keistai, nesuprantamai, bet ilgainiui jie tampa atpažįstami, ir patiems pasidaro kur kas lengviau kalbėti. Tad raskite kasdien bent pusvalandį ar valandą klausytis svetimos kalbos. Ir tegul tai tampa jūsų įpročiu.
Linksminkitės. Mokydamiesi naujos kalbos atsiminkite, kad tai yra kūrybinis procesas. Sugalvokite smagių būdų, kaip vartoti kalbą: imituokite pokalbių laidą, pieškite komiksus, parašykite eilėraštį ar tiesiog priverskite namiškius su jumis kalbėtis svetima kalba. Kol gerai neįsiminėte paprastų žodžių, namuose ant daiktų galite priklijuoti lapelių, ant kurių parašyta, kaip daiktai vadinami kita kalba. Juos nulupkite tik tada, kai jau tikrai tą žodį išmoksite.
Susirašinėkite. Mokytis seksis kur kas geriau, jei susirašinėsite su žmogumi, kuris moka kalbą. Susiraskite bendraminčių ir kalbėkitės apie kiną, pramogas ar pasaulį. Pamatysite, kad tokia praktika išties pasiteisina.