Dažnai galvojame, kad atėjus rudeniui kambarinėms gėlėms nebereikia skirti dėmesio: tik retkarčiais palaistyti, nebetręšti, nepersodinti ir laukti pavasario. Nesuklyskite – visus kambarinius augalus reikia paruošti šaltymečiui, o žiemą prižiūrėti itin kruopščiai.
1. Laistykite rečiau ir saikingai. Žiemą net ir ant palangių stovintys augalai gauna nedaug natūralios šviesos, todėl per didelis vandens kiekis jiems gali pakenkti: žemė įmirks, lapai ims ruduoti, kristi, galiausiai supūs šaknys ir gėlė numirs. Nusilpusius augalus greitai užpuola ir grybinės ligos. Todėl kai kurie gėlininkai pataria kambarinius augalus laistyti daug rečiau nei vasarą. Tik svarbu iš lėkštutės išpilti vandens perteklių, kad nepradėtų pūti šaknis.
Jeigu patalpoje itin šilta ir sausa, kambarinius augalus net ir šaltymečiu reikėtų laistyti kas 3–5 dienas. Jeigu namuose drėgna ir vėsu, gėlėms įpilkite vandens tik kartą per dvi savaites, kai žemė gerokai apdžiūva.
Žiemą žydinčius augalus (orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, taip pat kambarines gėles stambiais lapais) laistykite šiltu vandeniu, kad nepakenktumėte šaknims. Turėtumėte atminti, kad visus tris šalčiausius žiemos mėnesius beveik nereikia laistyti kaktusų ir sukulentų. Pailsėję augalai pavasarį gausiau ir puošniau žydės.
2. Tręšti beveik nereikia. Atėjus rudeniui, gamta užmiega. Ramybės periodas reikalingas ir namuose vešiantiems augalams. Būtent todėl gėlininkai pataria šaltymečiu gėles tręšti tik kartą per mėnesį trąšomis, kuriose yra nedidelis azoto kiekis. Vis dėlto žiemą dažniau reikia tręšti kalankes, baltažiedžius grakštuolius, baltažiedžius čėrus, azalijas, japonines kamelijas, ciklamenus, brunfelsijas, gausiažiedžius jazminaičius, puošniąsias strelicijas, sanpaulijas, orchidėjas, nariuotuosius plokštelius, lapenius, ripsalius, nes jie šiuo metu sparčiai auga ir žydi. Prieš tręšiant kambarines gėles, dirvą reikia gerai sudrėkinti, kad tirpalas nenudegintų šaknų. Kartą per savaitę gėles naudinga palieti ramunėlių arba dirvinių asiūklių nuoviru. Joms itin tinka atšaldytas vanduo, kuriame virė kiaušiniai.
3. Kur turi žiemoti kambariniai augalai. Kaktusus ir sukulentus per žiemą geriausiai laikyti sausai ir vėsiai – maždaug 10 °C temperatūros patalpoje. Visus žiemą žydinčius augalus gėlininkai rekomenduoja sustatyti šiltoje vietoje – 12–16 °C temperatūros kambaryje. Araukarijos, hortenzijos, pelargonijos, oleandrai, aukubos, fuksijos, mirtos labiausiai mėgsta žiemoti sausoje ir vėsioje (5–8 °C temperatūros) patalpoje.
4. Nuo lapų kruopščiai valykite dulkes. Kadangi šaltymečiu saulė iš po debesų išlenda gan retai, augalams labai trūksta natūralios šviesos. Jeigu norite, kad jūsų gėlės žiemą nesunyktų, kruopščiai nuo jų valykite dulkes, kurios trukdo sugerti saulės šviesą. Gėlininkai pataria pūkuotus lapus valyti šepetėliu minkštais švelniais šereliais, didelius lapus – natūralaus pluošto kempine, o visus smulkialapius augalus patariama pastatyti į vonią ir nupurkšti silpna vandens srove.
5. Patraukite nuo radiatorių ir langų stiklų. Pastebėjote, kad prasidėjus šildymui pakito jūsų augalų išvaizda? Greičiausiai jie stovi ant palangės, po kuria yra radiatorius. Gėlininkai siūlo kambarines gėles patraukti nuo radiatorių, nes per didelė šiluma gėlėms gali pakenkti. Nuo radiatorių išsausėjusio oro itin nemėgsta marantos, tilandsijos, kalatėjos, orchidėjos ir paparčiai. Vis dėlto sausas oras patinka dracenoms, trijuostėms sansevjeroms, difenbachijoms, aspidistroms, filodendrams, gardenijoms, kaktusams ir sukulentiniams.
Gėles taip pat derėtų patraukti nuo langų, ypač jei jų lapai ar šakelės liečia stiklą – užėjus didesniems šalčiams jie gali nušalti. Šaltymečiu taip pat labai atsargiai vėdinkite kambarius, nes arti langų stovinčios gėles vos per kelias minutes gali nušalti, jei lauke minusinė temperatūra.