Seksualinės medicinos gydytojams ir psichologams labai gerai pažįstami pacientų nusiskundimai, susiję su blėstančia aistra, kurią žudo didėjantis poros santuokinio gyvenimo stažas ir šeimyninė rutina. Dažniau vyrai guodžiasi, kad žmonos nebenori naktimis pasinerti į tuos malonumus, kurie abu džiugindavo bendro gyvenimo pradžioje.
O moterys viena kitai ar net interneto forumuose prisipažįsta, kad sutuoktiniai jų seksualiai nebejaudina, kad vėl turės vaidinti orgazmą, kad joms sunku kiekvieną kartą apsimetinėti, jog laukia nesulaukia, kada galės dviese su vyru užsirakinti miegamajame.
Vyrai laido juokelius apie žmonas, kurioms amžinai skauda galvą; moterys irgi turi savo folklorą: „Lengviau duoti, nei paaiškinti, kodėl nenori.“ Būtent priežasčių aiškinimasis dažnai ir būna sunkioji santykių dalis. O jis galbūt atskleistų ir lytinio šaltumo priežastis, kurias mėgina apibendrinti šios srities specialistai.
1. Įsiklausykite į savo poreikius
Kai santuokos stažas skaičiuojamas dešimtmečiais, moterys ne taip jau retai praranda domėjimąsi seksu. Kai kurių psichologų teigimu, jų norą mėgautis kūniškais malonumais lovoje gali prigesinti pečius slegianti atsakomybės už šeimos santykius našta, nuolatinis rūpinimasis kasdieniais jos poreikiais, mintys, dažnai besisukančios tik apie puodus ir pamirštančios užklysti į miegamąjį.
„Jei liautumėtės nuolat galvoti apie kitus ir aukotis, kitaip tariant, „atsiduoti dėl šventos ramybės“, susimąstytumėte apie asmeninius poreikius ir pasistengtumėte rūpintis savo gera savijauta, greičiausiai pavyktų atsipalaiduoti ir pasidžiaugti tiek glamonėmis, tiek lytiniais santykiais“, – įsitikinęs seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis.
2. Nebūtina visada aukotis
Gana paplitęs mąstymas, jog žmona privalo mylėtis, kad vyras būtų laimingas ir nepultų dairytis į kitas. Esą tiesiog reikia kartais dėl jo pasiaukoti, net jei visiškai to nesinori. Net šiomis dienomis įvairūs gyvenimo guru ir moteriškumo žadintojai aiškina savo kursų lankytojoms, kad jos turi būti nuolankios ir paklusti vyrui dėl šeimos ramybės ir gerovės. Tačiau besistengiančios visada įtikti partneriui, galvojančios tik apie tai, kokio sekso jis norėtų, moterys ima pamiršti, ko pačios pageidautų ir kas joms teiktų malonumą. Anot R.Adomaičio, lytiniai santykiai reikalingi poros stabilumui išsaugoti, tačiau vien jų nepakanka partneriui išlaikyti.
3. „Ko aš noriu?“
Taip jau yra, kad pasitenkinimą žmonės dažnai prilygina orgazmui: pasiekė – valio, ne – veltui stengėsi. Tačiau iš tiesų malonumas trunka kur kas ilgiau nei orgazmas. Moterims apskritai seksas nuostabiausias tada, kai jos jaučiasi geidulingos ir geidžiamos. Tai, kad joms pakanka vien glamonių ir bučinių, ne visada būtina eiti iki galo, vyrams dažnai atrodo nesuprantama – jiems prancūziškas bučinys savaime turi peraugti į lytinį aktą ir orgazmą. Todėl jie dažnai sutrinka, kai moteris vos įpusėjusi nusprendžia liautis, ir įnirtingai siekia išsiaiškinti priežastį, kodėl?
„Aiškintis reikia, bet ne lovoje, – pataria seksualinės medicinos gydytojas. – Tokia tema tinkama pokalbiui prie puodelio arbatos, kai šalia nėra vaikų: ką aš jaučiu, ko noriu, kas mane jaudina ir kas mane tenkina?“
4. Nepertraukiamas švelnumas
Moterims nepatinka, kai ilgai negaišdamas vyras eina tiesiai prie reikalo, taip tarsi nepaisydamas jų poreikių ir galvodamas tik apie savuosius.
Moterims glamonės gali būti žymiai malonesnės nei lytinis aktas, o preliudija – svarbesnė nei įspūdingas finalas. Bučiniai, glostymas, glamonėjimas, netgi seksualūs erzinimai kartais daug smagesni nei pats įsiskverbimas.
Moterims nepatinka, kai ilgai negaišdamas vyras eina tiesiai prie reikalo, taip tarsi nepaisydamas jų poreikių ir galvodamas tik apie savuosius. Jos tikrai nesijaučia laimingos, kai diena prabėga be jokio vyro prisilietimo, apkabinimo ar paprasto bučinio, – moterims švelnumas turi būti nepertraukiamas. Geriausia, jei jis prasideda iškart po patirto orgazmo ir tęsiasi iki kito.
5. Moterų aistra – nestabilus reikalas
Vyrams intymūs santykiai neatsiejami nuo jų lytinių organų ir orgazmo. Moteris dažniau užburia malonūs partnerių žodžiai nei veiksmai. Jausmas, kai būna apiberiamos komplimentais, kad yra viliojamos, geidžiamos, siekiamos ir pačios nuostabiausios, labiausiai jas ir užveda. Netgi vos rusenančią aistros kibirkštį gali įžiebti aistringi ir susižavėjimo kupini partnerio žodžiai.
Lygiai taip pat ją gali užgesinti vyro abejingumas ir atsainus elgesys. Moterų aistra apskritai labai nestabilus dalykas, priklausantis nuo įvairių aplinkybių, netgi tokių, kaip oras, dienos metas ar jų pačių nuotaika. „Vyrų lytinis potraukis kur kas stabilesnis, bet nereikia pamiršti, kad, daugybę kartų nesėkmingai bandžius įpūsti aistros ugnį, jiems gali pritrūkti motyvacijos. Todėl meilės žaidimas turi būti abiejų partnerių pastangų rezultatas.“
6. Logika ir instrukcijos
Kartais moterų logika iš tiesų sunkiai suprantama ir nelabai paaiškinama netgi jų pačių. Pagalvokite, kokia sumaištis turėtų kilti vyro galvoje, kai jis girdi štai tokią instrukciją: „Norėčiau, kad tu reaguotum į mano sakomą „ne“, tačiau man nepatinka, kai per greitai pasiduodi. Kai po pirmojo „ne“ nusisuki ir užmiegi, man atrodo, kad tik to ir laukei. Bet jeigu išvis nekreipi dėmesio į mano žodžius ir vis tiek sieki savo, apima jausmas, kad manęs negerbi. Norėčiau, kad man atsisakius švelniai priverstum mane pakeisti nuomonę, tačiau neperžengdamas ribų.“
Tad, kaip sako R.Adomaitis, jei moteris nori rezultato, turi atsižvelgti į partnerio gebėjimą ir polinkį improvizuoti. Jeigu jos vyras geriau supranta tikslias instrukcijas, tokias reikia ir formuluoti.
7. Galbūt kaltas organizmas?
Dėl išblėsusio lytinio poreikio gali būti kalti ir hormonai. Per menopauzę testosterono kiekis moters organizme sumažėja, nuslopsta ir seksualinis apetitas. Hormonų terapija gali tik dar labiau jį išbalansuoti. Ar dėl nenoro mylėtis kaltas persitvarkantis organizmas, turėtų nuspręsti ginekologas. Lytinio potraukio sumažėjimo priežastis kartais būna skydliaukės veiklos sutrikimai, tad konsultacija su endokrinologu irgi galėtų pagerinti lovos reikalus.
8. Nuobodulys žudo aistrą
Vyrai tikrai jaustųsi gerokai laimingesni, jeigu žmonos ar gyvenimo draugės norėtų mylėtis taip pat dažnai, kaip ir jie. Kadangi moterys lengviau praranda seksualinį apetitą nei jų antrosios pusės, siekiant jį sužadinti tenka kur kas labiau pasistengti. Nuobodulys lovoje žudo aistrą. Bet jeigu susidomėjimas partneriu, kaip seksualiniu objektu, išlieka, moterys žymiai lengviau išsiveržia iš rūpesčių rutinos, pabėga nuo suvaržymų ir mieliau leidžiasi į eksperimentus.
9. Išdrįskite leistis pasroviui
Seksologės Rosemary Basson žodžiais, moteris seksui nuteikia trys dalykai: sujaudinimas, aistra ir noras.
Niekas lovoje vyro neužveda labiau nei užsivedusi moteris. Tačiau jeigu ji nėra nusiteikusi, kartais neįtikina net šnabždami ditirambai jos grožiui.
Seksologės Rosemary Basson žodžiais, moteris seksui nuteikia trys dalykai: sujaudinimas, aistra ir noras. Ji gali būti fiziškai sujaudinta, tačiau nejausti aistros. Jai galbūt patinka sekso idėja, tačiau kūnas dar nepasiruošęs. O jausti norą – tai būti pasirengusiai leistis pasroviui ir žiūrėti, kas iš to išeis. Galbūt taip atsipalaidavus „plaukiant“ atplauks ir atitinkama nuotaika.
10. Socialinės revoliucijos belaukiant
Visuomenė dažnai moteris mato kaip motinas, pareigingas žmonas ir šeimos židinio saugotojas. Nė vienas šių įvaizdžių nesisieja su seksualumu. Ir nors daugelį šimtmečių buvo stengiamasi puoselėti šiuos moterų vaidmenis, erotiškumą paliekant tik tam tikrų profesijų atstovėms, kartais reikėtų nuo jų pabėgti – net jeigu giliai pasąmonėje tie mitai ir tebegyvena.
„Seksualinė revoliucija įvyko prieš kelis dešimtmečius, o socialinė – dar ne, – pabrėžia R.Adomaitis. – Vyrams būtų patogu išlaikyti moterį kaip židinio saugotoją, tačiau toks polinkis šeimos viduje po truputį naikina seksualinės revoliucijos rezultatus. Nenorite? Tada teks pasistengti savo sąmonėje įvykdyti ir socialinę revoliuciją.“