Rudeniui įsibėgėjus pradedame ruoštis šildymo sezono pradžiai. Kai kas papildomai apkamšo langus, apšiltina nesandarias namų erdves. Kiti perstumdo baldus – patraukia didesnius objektus nuo radiatorių, kad šie neužstotų šilumos šaltinio. Šiluma – šaltojo periodo „auksas“. Tačiau ar saugodami šį turtą neužmirštame pasirūpinti sveikatai saugiu namų mikroklimatu?
Siekiant, kad visi gyvybiškai svarbūs fiziologiniai procesai vyktų normaliai, būtina palaikyti pastovią kūno temperatūrą, kuri ir lemia šiluminio jutimo komfortą organizme.
Todėl, jei norite jaustis gerai, pasirūpinkite tinkamu mikroklimatu. Jį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgmė, oro kiekis ir jo judėjimas. Žinoma, svarbu ir CO2 koncentracija, triukšmo lygis, apšvietimas.
Patalpų mikroklimatą lemia
Oro temperatūra. Specialistai tikina, kad tinkamiausia oro temperatūra gyvenamosiose patalpose – maždaug 18–21 0C šilumos. Miegamajame ir patalpose, kuriose sportuojate, temperatūra privalo būti 2–3 0C žemesnė.
Panaši temperatūra turėtų dominuoti ir virtuvėje – ji ir taip pakyla nuo viryklės ir orkaitės, be to, čia intensyviau dirbame, tad nėra kada šalti. O štai vonios kambaryje temperatūra gali siekti ir 24 0C. Bet tik vonioje.
Apskritai gyvenamųjų patalpų oro temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 23 0C, nes jai esant žmogus jaučiasi komfortabiliausiai. Be to, vertinant patalpų temperatūrą, svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2–3 0C.
gerai vėdinamose patalpose dirbantys žmonės serga dvigubai mažiau nei tie, kurių patalpos nevėdinamos tinkamai.
Verta žinoti. Kas vyksta mūsų organizme, kai oro temperatūra netinkama? Pasak medikų, esant aukštai aplinkos oro temperatūrai, išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo priplūsta į periferines kraujagysles.
Taigi per odą daugiau šilumos atiduodama aplinkai. O štai esant žemai aplinkos oro temperatūrai, odos kraujagyslės susitraukia, į jas priteka mažiau kraujo, mažiau prakaituojama ir mažiau šilumos išskiriama į aplinką, suaktyvėja medžiagų apykaita.
Oro drėgmė. Geriausia, kai santykinė oro drėgmė patalpose – apie 40–60 procentų. Jeigu ji didesnė, esant vėsiam orui galite sušalti, o jei karšta – perkaisti. Didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, ypač grybeliams, gyvuoti, ko norėtume išvengti.
Verta žinoti. Jeigu norite tiksliai nustatyti oro drėgmę patalpoje, įsigykite specialų drėgnomatį. Jei jis rodys, kad drėgmės per daug, pasirūpinkite specialiais drėgmės rinkikliais.
Jeigu drėgmė per maža – ant radiatorių kabinkite specialius garinimo indus. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.
Oro judėjimas. Negerai, jei nuolat dirbate sandariose ir nevėdinamose patalpose. Taip pat negerai, jei, pravėrus langą, nuolat traukia skersvėjai.
gyvenamųjų patalpų oro temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 23 0C
Pasak specialistų, geriausia būtų, jei oro srovė nuolat tekėtų išorinių sienų vidiniu paviršiumi, neleisdama ten užsilaikyti drėgmei ir daugintis įvairiems mikroorganizmams.
Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,05–0,1 m/s – tik tokiu atveju oras jose keisis ir galėsime kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru. Didesnė oro apytaka turi būti virtuvėje, vonioje ir tualete.
Jei patalpa nevėdinama, įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumažėja darbingumas ir t. t. Kad anglies dvideginio koncentracija patalpose liktų normali, per valandą vienam žmogui reikia 50 m³ oro.
Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso ne tik nuo patalpos tūrio, bet ir nuo joje esančių žmonių skaičiaus. Teigiama, kad gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip tris kartus per valandą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerai vėdinamose patalpose dirbantys žmonės serga dvigubai mažiau nei tie, kurių patalpos nevėdinamos tinkamai.
Nuo gaivaus oro ne tik geriau jaučiamės, bet būname aktyvesni ir darbingesni. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų.
Verta žinoti. Oro judėjimas ypač svarbus butuose su plastikiniais langais. Kad oras juose judėtų, turi būti įrengta puiki vėdinimo sistema, nuolat pravertos orlaidės.
Kas dar turi įtakos patalpų mikroklimatui
Įvairūs kvapai, lakios kenksmingosios medžiagos, dulkės. Dulkės atsiranda iš negyvų žmogaus odos ląstelių, gyvūnų pleiskanų, nutrupėjusių plaukų, augalų ar maisto ir kt.
Manoma, kad apie 75 proc. patalpose esančių dulkių sudaro būtent negyvos odos ląstelės, kuriomis minta dulkių erkutės, ypač pavojingos alergiškiems žmonėms. Štai kodėl visas patalpas ne tik reikia nuolat vėdinti, bet ir valyti sausuoju bei šlapiuoju būdu.
Šluostyti drėgnu skuduru būtina ne tik grindis, bet ir lentynas, baldus, žaliuzes. Biure nelaikykite nereikalingų daiktų, kartkartėmis specialia priemone valykite kompiuterį.