Kaip užsidirbti pinigų: 5 finansiniai klausimai, kylantys paaugliams

Paauglys su riedlente / 123RF.com nuotr.
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė
Šaltinis: Reklama
AA

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Patarimais, kaip elgtis su pinigais paauglystėje, dalinasi „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Kaip taupyti, kad nebūtų nuobodu?

Taupymas arba dalies gaunamų pajamų atsidėjimas ateities poreikiams yra tinkamo elgesio su pinigais pradžiamokslis. Tačiau taupymo procesas gali nebūti itin džiuginantis, jeigu neturime konkrečių tikslų – juk taip dažnai norime leisti pinigus čia ir dabar.

Išsikėlę konkrečius tikslus, pavyzdžiui, išskirtiniai sportiniai bateliai, išmanusis įrenginys, žaidimų konsolė ar naujas kompiuteris, įgausime daugiau motyvacijos. O įgyvendinus vieną svajonę, ateis pasitenkinimo jausmas, kad „man pavyko!“, ir tai suteiks daugiau motyvacijos sugalvoti ir siekti įgyvendinti kitą tikslą.

Justina Bagdanavičiūtė / „Swedbank“ nuotr. / „Swedbank“ nuotr.

Be tokių trumpalaikių taupymo tikslų verta pagalvoti ir apie ilgesnio laikotarpio tikslus – pavyzdžiui, kaupti pirmajai savarankiškai kelionei, pirmajam savo automobiliui sulaukus pilnametystės ar mokesčiui už studijas. Svarbiausia − išsiugdyti įprotį reguliariai atsidėti pinigų taupymui, kad ir nedidelėmis sumomis.

Kaip žinoti, ar tikrai reikia kurio nors daikto?

Apsupti daiktų ir pasiūlymų gausybės gana dažnai užsimanome bei įsigyjame tai, ko vėliau nenaudojame. Toks elgesys didina ir taip nuolat augantį vartojimą, kuris turi nemalonių mums visiems pasekmių. Pavyzdžiui, tai iš dalies prisideda prie klimato atšilimo, skatina socialinę ir ekonominę nelygybę.

Ne veltui pasaulyje stiprėja minimalizmo tendencija, kai stengiamasi išsiversti tik su tokiais daiktais, kurių mums tikrai reikia. Prieš planuojant pirkti daiktus patariama sprendimą truputį atidėti – panašiai, kaip suskaičiuoti iki dešimties prieš ką nors pasakant. Sprendimo atidėjimas kuriam laukui leidžia pasitikrinti, ar daiktas tikrai yra reikalingas, ar visgi tai tėra emocinė užgaida.

Paaugliai / 123RF.com nuotr.

Taip pat reikėtų pasidomėti, ar yra galimybė įsigyti kitam žmogui nebereikalingą, naudotą, tačiau vis dar puikiai savo funkcijas atliekantį daiktą, o visgi nusprendus daiktą įsigyti naują – palyginti kainas bent keliose skirtingose vietose.

Su pinigais susiduriame dar ankstyvoje vaikystėje, kai paaiškėja, kad negali turėti visko, ko nori akys. Kad tėvai savo laiką nuo ryto iki vakaro praleidžia darbe, kad mainais gautų pinigų. Ir kad jie vis tiek baigiasi ir vėl reikia eiti jų uždirbti. O jeigu nori kažką nusipirkti, turi taupyti. Kviečiame pasidalinti savo vaikų (o gal net ir savo iš vaikystės) įsimintiniausiais klausimais apie pinigus.

Kaip užsidirbti pinigų?

Pajamos, kurias gauname įdėję pastangų ir skyrę savo laiko, yra svarbus žingsnis žengiant į visavertį finansinį gyvenimą. Ir tam, kad užsidirbtum pirmuosius pinigus, nebūtina laukti pilnametystės.

Pamirškime pinigus, kuriuos tėvai galbūt sumokės už sutvarkytą kambarį, pagalbą buityje ir apie jų skiriamas paskatas už gerą mokymąsi. Būkime truputį kūrybiški ir apsidairykime aplink – galimybės atsivers pačios. Išnaudokime savo talentus, gebėjimus ar pomėgius filmuotis reklamose, vaidinti teatre, rašyti tekstus, kurti interneto dizainus, verti papuošalus. Be to, galime dalintis savo įgūdžiais ir žiniomis siūlydami korepetitorių, rašymo, programavimo, fotografavimo paslaugas.

Taip pat visuomet galime ieškoti ir nuo sezono priklausančio darbo: galbūt reikia sugrėbti lapus ar nupjauti žolę kaimyno sklype.

O gal parduokime obuolius iš nuosavo sodo arba įsidarbinkime, pavyzdžiui, ledų ir gaiviųjų gėrimų pardavėjais. Nebijokime kreiptis patarimo į tėvus ar globėjus – jie irgi gali turėti puikių idėjų, patarti, kaip geriausiai jas įgyvendinti.

Kiaulė taupyklė / 123RF.com nuotr.

Ar reikia mokytis elgesio su pinigais?

Posakis „niekas negimsta žinodamas“ gali būti įkyrėjęs iki kaulų smegenų, bet jis teisingas. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, tobulėjimui reikia skirti ir laiko, ir pastangų. Tačiau jos tikrai gali atsipirkti su kaupu, nes investuodami į save, investuojame į savo ateitį.

Pradėti domėtis finansų pasauliu visai paprasta. Pavyzdžiui, daugelis finansų organizacijų internete pateikia naudingos medžiagos, tinkančios visoms amžiaus grupėms ir įvairioms situacijoms. Bene svarbiausias dalykas – tokie patarimai padeda susipažinti su finansų valdymo pagrindais: pajamų ir išlaidų balansu, taupymu ir panašiai.

Vaiko pinigai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Teorinės žinios, be abejo, svarbu, tačiau jas būtina derinti su praktinėmis. Jų įgysime tik dažniau turėdami reikalų su pinigais – tarkim, kartu su tėvais įsitraukdami į didesnių pirkinių planavimą, apsipirkimą maisto parduotuvėje, atostogų biudžeto sudarymą. Nebijokime jų paklausti ir apie tai, kaip jie skaičiuoja, taupo ar investuoja − galbūt visi išmoksite naujų dalykų.

Kodėl reikia galvoti apie finansus?

Suvokę, kad pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, ir skirdami jai bent po keletą minučių dėmesio kasdien, mes aiškiau atskirsime prioritetus, lengviau pasieksime savo tikslus, išmoksime geriau įveikti kylančius sunkumus ir jausimės finansiškai tvirčiau.

Daugiau apie finansų valdymą ir finansinį intelektą Justina Bagdanavičiūtė papasakojo didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“.

Ieškote daugiau vaikų finansinio raštingumo ir edukacijos patarimų bei įrankių? Apsilankykite www.finansulaboratorija.lt.

Skaitykite daugiau