Daugelis tėvų sužino apie vaikų patiriamas patyčias gerokai per vėlai. Kartais tai nutinka tuomet, kai jie būna iškviečiami į mokyklą dėl agresyvaus vaiko elgesio, kai jis tokiu būdu bandė apsiginti nuo skriaudėjų, arba kai jų vaiko savijauta pablogėja, pavyzdžiui, ima kamuoti fiziniai negalavimai, nebeina į mokyklą, atrodo depresyvus, užsimena apie savižudybę.
Taigi, kaip tėvams laiku sužinoti apie vaiko patiriamas patyčias mokykloje?
Skirti laiko pokalbiams
„Vaikų linijos“ psichologė Ivona Suchodolska pataria, kaip kalbėti su vaiku, kad jis išdrįstų tėvams papasakoti apie patiriamas patyčias.
„Pirmiausia, svarbu skirti laiko ir dėmesio bendravimui su vaiku. Jeigu nežinome, kuo jis gyvena, kuo domisi, kas jam svarbu – nesužinosime ir apie vykstančius skaudžius dalykus, nebūsime šalia, kai vaikui bus sunkiausia. Todėl nors ir esate labai užimti, būtinai atraskite laiko nuoširdžiam pokalbiui su vaiku, – kviečia psichologė. – Labiau tikėtina, kad vaikas papasakos jums apie patiriamas patyčias, jeigu šeimoje yra įprasta nuoširdžiai dalytis savo jausmais ir išgyvenimais.
Tėvų rūpestis ir dėmesys vaiko vidiniams išgyvenimams labai padeda atsiverti. Todėl kalbėjimas apie jausmus, nuotaiką, savijautą ne tik ugdo emocinį intelektą, bet ir sukuria artumą tarp šeimos narių, šiltesnį ir nuoširdų santykį.“
Drąsinti ir skatinti dalintis
Deja, į „Vaikų liniją“ skambinantys ar rašantys vaikai neretai prisipažįsta, kad jie nepasakoja savo tėvams apie skaudžius išgyvenimus dėl patiriamų patyčių. Svarbu prisiminti, kad kalbėti apie patiriamas patyčias nėra lengva. Gali prireikti ne vieno pokalbio, kad vaikas išdrįstų tėvams pasipasakoti, ką išgyvena. Ir jeigu į tėvų klausimą „Kaip tau sekėsi mokykloje?“ vaikas atsako „Normaliai“, svarbu nepabaigti pokalbio jam dar nė neprasidėjus.
„Labai pagelbėtų, jei tėvai drąsintų vaiką ir skatintų jį dalytis su jais tuo, kas jam svarbu, aiškiai įvardytų, kad jiems rūpi tai, kas su juo vyksta. Galima pasakyti, pavyzdžiui, kad „man išties rūpi, kas su tavimi vyksta“, „žinok, kad man gali papasakoti viską, kas tau rūpi ar skauda“, „matau, kad šiandien atrodai nusiminęs, kas nutiko?“, – siūlo I.Suchodolska. – Netgi jei vaikas sako, kad jam mokykloje viskas gerai, tai dar nereiškia, kad nepatiria ar kasdien nemato patyčių. Jei pastebite vaiko nuotaikų ar elgesio pokyčius, verta pasidomėti, kas pasikeitė jo gyvenime.“
Galima klausti vaiko, ką jis šiandien veikė mokykloje (jaunesniems – ką žaidė), ką veikė su bendraamžiais pertraukų metu. Ar nutiko kas nors, kas šiandien mokykloje jam nepatiko (per pamokas, ką nors veikiant su bendraamžiais)? Ar yra kokia nors pamoka, kuri vaikui nepatinka? Kodėl? Ar yra mokykloje, klasėje vaikų, kurie jam nepatinka? Kodėl?
Taip pat skaitykite: Psichologė-psichoterapeutė apie Z kartos vaikus: kaip su jais bendrauti ir nustatyti ribas
Pastebėti požymius
Keletas požymių, kurie taip pat gali rodyti, kad vaikas patiria patyčias mokykloje:
• grįžta iš mokyklos su sugadintais daiktais, praradęs kokį nors daiktą ar pinigus;
• turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių;
• iš namų į mokyklą ėmė vaikščioti kitu keliu;
• nenori eiti į mokyklą be jokios aiškios priežasties.
Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ vykdo kampaniją „Patyčių muziejus“. Kviečiame visus suaugusiuosius padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių.
Apsilankykite interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukokite „Vaikų linijai“, kad kuo daugiau vaikų būtų išklausyti, sulauktų pagalbos ir patyčios virstų istorija.