Lietuviai arbatą mėgsta taip pat kaip ir kavą, tačiau mums trūksta bendrų žinių apie arbatos ruošimą, atskleidė neseniai atliktas tyrimas. Mėgstamiausios yra juodoji ir žalioji arbatos, o pagrindinis pasirinkimo kriterijus – šio gėrimo skonis.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tiek arbatą, tiek kavą renkasi ir mėgsta 48 procentai apklaustųjų, o tik arbatą renkasi 22 procentai. Palyginimui: kavą kaip pirmą pasirinkimą nurodė 24 procentai respondentų. Po 2–3 puodelius arbatos per dieną išgeria 60 proc. apklaustųjų.
„Apie arbatą ir jos vartojimą sklando nemažai mitų, todėl norėjome išsiaiškinti, kiek iš tiesų Lietuvoje pažįstamas šis gėrimas. Nesitikėjome, kad žalioji arbata yra viena mėgstamiausių ir kad šis procentas gerokai viršija Europos šalių vidurkį, kur karaliauja juodoji arbata“, – pastebi „Skonio ir kvapo akademijos“ lektorius ir arbatos žinovas Andrius Žilinskas.
Jo teigimu, stebina ir tai, kad nors žalioji arbata yra mėgstama, tačiau trūksta žinių apie tokios arbatos paruošimą. Net 41 procentas respondentų mano, kad žalioji arbata yra ruošiama užplikant ją verdančiu vandeniu.
Žaliosios arbatos plikyti verdančiu vandeniu negalima.
„Galbūt mėgstančių arbatą žmonių būtų dar daugiau, jei jiems būtų žinoma, kad žaliosios arbatos plikyti verdančiu vandeniu negalima. Tiesa, būtent tik jos, nes ši arbata jautriausia ir tada praranda savo skonį, apkarsta. Taip galima sugadinti ir pačią geriausią ir brangiausią arbatą. Žaliąją arbatą reiktų užpilti 70–85 laipsnių vandeniu. Mano patarimas būtų net nelaukti, kol arbatinukas užvirs, ir tik pradėjus jam burbuliuoti išjungti ir kiek palaukus pilti ant arbatžolių“, – sako A. Žilinskas.
Taip pat dažnai manoma, kad žaliosios arbatos negalima plikyti du kartus. Nors Kinijoje tos pačios žaliosios arbatos arbatžolės užplikomos net iki 5 kartų, o pirmasis puodelis dažnai net ir paaukojamas „arbatos dievams“. Plikant tas pačias žaliosios arbatos arbatžoles kelis kartus, svarbu neleisti joms išdžiūti.
Apklausos dalyviams taip pat buvo pateikiami kiti su arbata susiję teiginiai. Pasak A. Žilinsko, verta išskirti teiginį, kad juodoji, žalioji ir baltoji arbata yra to paties arbatkrūmio lapai. „Lengva suklysti ir pagalvoti, kad tai skirtingi augalai, nes šios arbatos yra ir labai skirtingo skonio. Iš tiesų jų gamybai naudojami tie patys lapeliai, skiriasi tik jų paruošimo būdas, pavyzdžiui, žalioji arbata nėra fermentuojama“, – komentuoja arbatos žinovas.
Beveik pusė apklausos respondentų manė, kad arbata neturi galiojimo laiko, jei yra laikoma sausai. Tačiau pagal higienos normas arbata turėtų būti suvartojama per 2 metus, nors gamintojai dažniausiai nurodo 5 metų laikotarpį. Iš tiesų, tik pu-erh arbata neturi galiojimo laiko – kuo ji senesnė, tuo labiau vertinama.