Ar žinojote, kad po vandens arbata yra labiausiai paplitęs gėrimas pasaulyje? Kiekvienas renkamės pagal savo skonį: juodąją, žaliąją, baltąją, žolelių ir kt. Svarbu, kad arbata būtų ne tik gardi, bet ir kokybiška. Į ką atkreipti dėmesį tokios dairantis?
Kuo sveikesni lapeliai
Arbatlapiams būtina palikti vietos brinkti ir skleistis. Tam įprastinis maišelis netinka, todėl paprastai į tokius kokybiška arbata nepakuojama.
Pirmiausia – į arbatos išvaizdą: kokybiškos lapeliai yra džiovinami nesmulkinti arba gali būti sukami. Beje, jie turėtų būti kuo vienodesni. Kuo labiau susmulkinti, sutrinti, tuo prastesnės kokybės bus gėrimas. Negali likti šakelių. Sveikų lapelių skonių ir aromatų paletė visada yra platesnė ir įdomesnė nei smulkintų, kurias galime rasti įprastiniame arbatos pakelyje.
Arbatlapiams būtina palikti vietos brinkti ir skleistis. Tam įprastinis maišelis netinka, todėl paprastai į tokius kokybiška arbata nepakuojama. Štai kodėl verta dairytis tik birios – ją galima apžiūrėti. Na, o jeigu vis dėlto esate įpratę gerti arbatą maišeliuose, pirkite supakuotą į kuo didesnius, piramidės formos. Tuomet pakanka vietos vandeniu užpiltiems lapeliams išsiskleisti.
Šviežumas
Norint nustatyti kokybę, svarbu žinoti, kada arbata surinkta ir koks jos galiojimo laikas. Pavyzdžiui, žalioji intensyvų skonį ir poveikį išlaiko apie metus. Jei vėliau laikome šaldytuve, tada dar apie metus. Deja, ant arbatos pakelio būna nurodytas tik galiojimas, neparašyta, kada ji surinkta. Tad kaipgi suprasti, ar ji šviežia?
Šviežumas nustatomas pagal tai, kiek arbatžolių tenka berti į puodelį. Jei tam, kad pajustume skonį, lapelių reikia daug, pvz., šaukštelio, vadinasi, arbata yra ne pirmo šviežumo. Kai užtenka vos kelių lapelių, ji tikrai šviežia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vakaras prie arbatos puodelio – garsūs žmonės papasakojo, kaip atprasti nuo kavos
Kvapas
Dar vienas indikatorius, padedantis išsirinkti gerą arbatą, – arbatžolių skleidžiamas kvapas. Koks jis turėtų būti? Be abejo, malonus, švelnus. Gera arbata neturėtų atsiduoti pelėsiu ar panašiu kvapu. Tačiau venkite ir itin kvapių arbatų – tokios dažniausiai būna dirbtinai aromatizuojamos, be to, jose galima rasti ir skonio stipriklių, saldiklių, dažiklių... Taigi, ne padėsite sau, o tik dar labiau pakenksite.
Tinkamai laikykite
Jokiu būdu nelaikykite arbatžolių popierinėje pakuotėje arba medžiaginiame maišelyje – eteriniai aliejai greitai išsisklaido ir net geriausios kokybės arbata netenka aromato. Be to, arbatžolės labai geria drėgmę, todėl gali greitai imti pelyti. Taip pat į jas lengvai įsiskverbia pašaliniai kvapai.
Arbatžolėms laikyti netinka ir plastikiniai maišeliai ar pakuotės. Geriausiai jas suberti į švarius stiklinius indus užsukamais dangteliais. Hermetiškuose stiklainėliuose arbatžolių kokybė nesikeičia keliolika mėnesių ir net metų. Arbatai nieko bloga nenutiks, jei ją laikysite ir metalinėje dėžutėje.
Arbatžolėms laikyti netinka ir plastikiniai maišeliai ar pakuotės. Geriausiai jas suberti į švarius stiklinius indus užsukamais dangteliais.
Arbatžoles laikykite tokioje virtuvės vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Šviesa gali pakeisti jų spalvą ir skonines bei chemines savybes.
Mokėkite paruošti
Kad arbata būtų gardi ir aromatinga, reikia mokėti ją tinkamai paruošti. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į vandens kokybę. Jeigu jis yra nemalonaus skonio, jaučiate metalo ar chloro kvapą, ir arbata bus neskani. Vanduo turi būti beskonis, šviežias, anksčiau nevirintas ir nepaliktas stovėti inde.
Dėmesio! Jokiu būdu negalima arbatžolių plikyti verdančiu vandeniu. Aukščiausia temperatūra – 95 laipsnių – plikomos juodosios ir ulongo rūšių arbatos. Baltoji ir žalioji – 65–80 laipsnių temperatūros vandeniu. Jei plikysime verdančiu vandeniu, sunaikinsime ir kvapą, ir dalį antioksidantų. Kitaip sakant, iš kokybiškos arbatos neliks jokios naudos – štai kaip paprasta vienu veiksmu sugadinti gerą produktą.
Užpylus arbatžoles, vanduo jų skonio ir kvapo prisitraukia mažiau nei per 30 sekundžių, jokiu būdu nelaikykite ilgiau kaip 5 minutes. Pasak žinovų, ilgiau palaikius, išsiskiria daug taninų (rauginių medžiagų) ir arbata apkarsta.
Vienas populiariausių arbatos plikymo būdų – porcelianiniame arba stikliniame arbatinuke: įpilama karšto vandens į arbatinuką, kad jis sušiltų, tada vanduo išpilamas, į jį suberiamos arbatžolės ir užpilamos santykiu 1/4 ar 1/3. Po minutės vandens pripildoma tiek, kiek reikia, ir, palaukus ne ilgiau nei 3–4 minutes, jis nupilamas nuo arbatžolių – gėrimas išpilstomas į puodelius. 0,5 l indui imama 5–6 g arbatžolių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jauki trijų žinomų kauniečių popiečio arbatėlė virto stilinga fotosesija