Kaip sodininkauti be atliekų: elkitės išmintingai ir kūrybingai

Rudens darbai / Fotolia nuotr.
Rudens darbai / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-10-03 08:14
AA

Atokesnėse vietovėse įsikūrusių sodybų savininkai neretai pamiškes ar savo sklypo pakraščius nukrauna įvairiomis šiukšlėmis. Tai nusikaltimas prieš gamtą ir save, nes aplinkos tarša neigiamai veikia mūsų savijautą.

Tinklapis ogorod.ru pataria, kaip buitinėms atliekoms suteikti antrą gyvenimą.

Paprasti patarimai

Beveik kiekvienas daržininkas anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, ką daryti su augalinėmis ir buitinėmis atliekomis, kad jos neprarytų viso sklypo. Kartais per didelis vaisių, daržovių derlius, nupjautos šakos ar neveikianti buitinė technika nukloja artimiausias pamiškes, įdubas ar laukus.

O juk šiukšlėms, likusioms po remonto darbų, galima rasti naują pritaikymą:

  • Betono gabalai gali tapti daržo takelių pagrindu. Juos taip pat galima panaudoti sukuriant kraštą aplink krosnį, židinį ar aikštelę automobiliui.
  • Suskilusias plytas, likusias po statybos darbų, galima panaudoti kaip gėlyno dekorą, takeliams sode ar prie namo įsirengti.
  • Įvairias medžio plokštes, jų likučius galima naudoti statant šiltnamį ar sutvirtinant komposto duobės kraštus.
  • Medžio drožlės gali atlikti mulčio funkciją lysvėse ar gėlyne. Jos gali būti ir komposto mineralinis komponentas.
  • Jeigu jūsų apylinkėse nėra specialaus konteinerio stiklo atliekoms surinkti, teks visas stiklo šukes vežti į artimiausią miestą. Kartais gudrūs meistrai stiklo šukes naudoja cementuojant didesnius paviršius ar kai reikia užpildyti kokias duobes, kurios paskui bus užcementuojamos.
  • Metalinius strypus ir metalinių konstrukcijų likučius galima naudoti darže: paremti vaismedžius, pomidorus ar žirnius; kaip atramas įrengiant dengtas lysves.
  • Senas vinis, metalines skardines (nuo dažų ar konservų) reikia pakaitinti lauže ir užkąsti po obelimis, nes jos pasitarnaus kaip ilgalaikė trąša.

TAIP PAT SKAITYKITE: 14 išvengiamų klaidų, kurios kelia netvarką jūsų sode

Kur dėti pomidorų ir agurkų lapus

Vasaros pabaigoje nurinkus pomidorų ir agurkų derlių, lieka daug lapų ir stiebų. Abu šie augalai turi didžiausią riziką būti užkrėsti fitoftora, todėl mesti jų lapus ir stiebus į komposto krūvą jokiu būdu negalima. Todėl leiskite agurkų ir pomidorų augalinėms atliekoms sudžiūti saulėje, o tada sudeginkite. Po deginimo likusius pelenus pavasarį galima naudoti kaip trąšą.

Obuoliai ir kompostas

Daržininkai neturi bendros nuomonės dėl kritusių ir pūvančių obuolių ir jų metimo į komposto krūvą. Vieni tvirtina, kad obuolius galima dėti į kompostą, kiti siūlo užkasti juos į žemę atokesniuose sodo kampeliuose. Tačiau jokie daržininkai niekada nesakė, kad gausiai obuoliais nuklota dirva pasidarė mažiau derlinga ar užkrėsta kokiais mikrobais.

Kiekvienas sodininkas turi pats priimti sprendimą, kaip elgtis su vaisių pertekliumi.

Nupjautų medžių šakų panaudojimas

Nupjautas medžių ir storesnes krūmų šakas taip pat galima panaudoti. Plonesnes šakeles padžiovinkite ir panaudokite laužo kūrenimui, likę pelenai pasitarnaus kaip dirvos trąša.

Storesnės šakos galima būti puikus pakuras namų krosnims. Degant vaisių šakos dar ir skleidžia malonų aromatą. Tik ką nupjautos obelų ir kriaušių šakos dega lėtai. Nupjautas šakas susmulkinkite ir neškite džiovinti į gerai vėdinamą malkinę.

Aukštas, lygias šakas galima naudoti kaip atramas kitiems augalams.

Ką daryti su nukritusiais lapais

Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje pradeda kristi lapai. Neretai tuomet pradeda lyti ir tampa sunku sudeginti visus nukritusius lapus.

Sugrėbkite lapus ir palikite juos per žiemą džiūti po stogeliu. Pavasarį galėsite juos sudeginti ir pelenai taps puikia pavasarine trąša.

TAIP PAT SKAITYKITE: Rudens darbai: ką galima pasodinti darže iki šalnų?

Komposto duobės

Kompostinės duobės skirtos pūdyti augalines ir maistines atliekas. Įrengti jas geriau tamsesnėje sklypo vietoje, geriausia sklypo pakraščiuose, nes aplink tokias duobes bus daugiau vabzdžių: musių, bičių ir uodų. Siekiant išvengti konfliktų su kaimynais, kurie gali piktintis vabzdžių gausa ar nemaloniu kvapu, kai kurie virš komposto duobių įrengia vijoklinių augalų pertvaras arba komposto krūvas dengia.

Komposto duobės dugną tinka sutvirtinti moliu ar polietileno plėvele. Duobės kraštus galima sutvirtinti įvairiomis likusiomis statybinėmis atliekomis.

Į kompostą vadinamuoju sumuštinio principu galima dėti nupjautą žolę, medžio drožles, piktžoles, maisto atliekas, kiaušinių lukštus, tiks paukščių ir stambių gyvulių mėšlas.

Siekiant greitesnio atliekų skaidymo, kompostą galima reguliariai laistyti. Pavasarį komposto krūvoje susiformavusi masė puikiai tiks patręšti lysves, vaismedžius ir krūmus.

Seni virtuvės rakandai

Sugedusi buitinė technika, sudegę puodai, keptuvės, skylėti indai gali pavirsti nemaža metalo laužo krūvele.

Auksarankiai meistrai neveikiančius šaldytuvus paverčia šiukšlių deginimo krosnimis, skalbimo mašinos virsta originaliomis spintelėmis, puodai, indai perdažomi ir įkasus į žemę virsta įdomiais vazonais gėlėms. Senos vonios bene populiariausios sodyboje, nes jos puikiai pasitarnauja mažiems baseinėliams įrengti ar kaip nuolatinės lietaus vandens surinkimo talpos.

Kai pavyksta savo sodyboje kūrybiškai panaudoti visas atliekas, apima didelis džiaugsmas: neteršiame aplinkos, saugome gamtą ir harmoningai joje gyvename.

TAIP PAT SKAITYKITE: 8 dažniausios daržininkų klaidos, daromos rudenį