Lyderiai pataria: kaip save motyvuoti ir ką naudingo dėl savęs galime padaryti karantino metu?

Ilja Laursas, Austėja Landsbergienė, Raimundas Alekna/Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-03-24 14:03
Visas pasaulis susiduria su iššūkiais – ne tik finansine, bet ir emocine krize, motyvacijos stygiumi bei stresu. Kaip ir ką dėl savęs galime padaryti būdami karantine? Kaip atrasti vidinės motyvacijos ir nepasiduoti stresui bei panikai ir ką pataria Lietuvos lyderiai, „Alma Master“ lektoriai?

Pataria skirti dėmesio psichologinei ir emocinei sveikatai

Psichologo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, pirmas ir svarbiausias dalykas, kuriam turėtume skirti dėmesio – mūsų sveikata. Privalome suvokti, kad Corona virusas atėjo ilgam ir išlikti sveiki galime tik tokiu atveju, jei saugosime save, kitus ir stiprinsime savo imuninę sistemą. „Visuomenei trūksta supratimo, kaip rūpintis savo fizine ir psichine sveikata, tačiau juk tai pats svarbiausias dalykas“, – pabrėžė R. Alekna.

Psichoterapeutas atkreipė dėmesį, kad vienas naudingiausių dalykų, kurį galime dėl savęs padaryti karantino metu – suformuoti dienos ritmą ir jo laikytis, įprasti prie laiko struktūrizavimo. Kai žmogus sugeba tinkamai organizuoti savo laiką ir padalinti jį darbui, kokybiškam laikui sau (sportui, knygai, muzikai, filmui, video mokymams), šeimai – tuomet jaučiasi harmoningai.

Svarbu atsisakyti žalingų įpročių, besaikio buvimo virtualioje erdvėje, nes šie dalykai veikia mūsų nervinę sistemą.

R. Alekna rekomenduoja skirti laiko knygų skaitymui, Online mokymams, seminarams, kurie padės tobulinti savo įgūdžius ir net gali turėti raminantį poveikį – tai būdas skirti kokybiško laiko sau ir save motyvuoti net tokiomis sąlygomis.

Puiki galimybė tobulinti savo įgūdžius ir verslo modelį

Pasak verslininko, investuotojo Ilja Laurso, vienas aktualiausių dalykų šiandien – darbas iš namų. Kaip atrasti vidinės motyvacijos ir nepasiduoti pagundai tiesiog nedaryti nieko?

„Ne paslaptis, kad vieniems žmonėms reikalinga išorinė motyvacija – tėvų, mokytojų, vadovų skatinimas dirbti už atlygį, premiją. Kiti motyvuoja save patys, žinoma, ir nuveikia kur kas daugiau ir efektyviau. Išorinė motyvacija yra labai silpna. Kai esi spaudžiamas daryti tai, ko nenori, daugiau pastangų dedi į proceso valdymą – ne tikrai kažką padaryti, o atitikti lūkestį, nes esi priklausomas nuo kitų žmonių nuomonės. Tad kiekvienam iš mūsų labai svarbu atrasti būdų save motyvuoti iš vidaus. Ir kalbu ne tik apie profesiją“, – komentavo I. Laursas.

Verslininko teigimu, kai išorinė motyvacija sugriūna, dirbti produktyviai nebeįmanoma.

Tokie žmonės nuotoliniu būdu dirba prastai, o vadovai tai pastebės. Tad būtina ugdyti vidinę motyvaciją. „Tenka matyti atsiliepimų, kad dabar žmonės nori nuotoliniu būdu daugiau bendrauti, mokytis – ir tam puikiai tinka video mokymai – tai laikas investuoti į save ir savo tobulėjimą“, – komentavo investuotojas, Alma Master lektorius.

Ilja Laursas sako, kad nėra abejonių, jog po karantino išryškės skaitmeninio verslo tendencija – jis išliks ir progresuos. Fiziniai verslai susiduria su stipriu iššūkiu ir dauguma jų tiesiog neišgyvens. „Matome, kad skaitmena – nuo logistikos (Amazon, AliExpress) iki turinio (Netflix), dabar plečiasi. Pavyzdžiui, Amazon nori papildomai įdarbinti šimtą tūkstančių naujų žmonių vien dėl to, kad nesugeba susidoroti su padidėjusiu užsakymų srautu. Tai ženklas visam verslui, kad verslo taktika privalo keistis ir skaitmenizuoti procesus“, – pabrėžė I. Laursas.

Virtuali edukacija dabar turėtų būti aktuali ne tik vaikams, bet ir suaugusiems

Pasak edukologės, dr. Austėjos Landsbergienės, švietimo sistema susidūrė su situacija, kai neišvengiamai reikia „tobulėti šviesmečiais“.

„Kiekvieną dieną mokomės gyventi kitokioje, naujoje realybėje. Visi vadybos vadovėliai šneka apie tai, kad stresas yra gerai, bet kai iš streso esi išstumiamas į paniką, nebėra konstruktyvu. Man atrodo, kad dabar dauguma švietimo organizacijų laviruoja tarp streso ir panikos.

Tikiuosi, kad sukaupta kompetencija, patirtis, gebėjimas dirbti su savimi leis išlikti toje streso zonoje ir nepereiti į paniką“, – komentavo A. Landsbergienė.

Pasiruošti edukacijos vaikams perkėlimui į virtualią erdvę, A. Landsbergienės teigimu, prireikė dviejų mėnesių, o paskutinės savaitės buvo ypač įtemptos. „Įdomu tai, kad mes jau dešimt metų kalbame apie tai, kad reikia individualizuoti ugdymą, sudaryti sąlygas sergantiems vaikams mokytis namuose. Tačiau, kol nebuvome priversti to padaryti, tol visos mokyklos ir švietimo sistema atsiliko nuo virtualios edukacijos. Kai pasaulis susidūrė su pandemija, ugdymo įstaigos pasiruošė pokyčiams greitai ir efektyviai“, – kalbėjo edukologė, Alma Master lektorė, A. Landsbergienė.

Paklausus, ką būtų galima dėl savęs padaryti karantino metu, A. Landsbergienė atkreipia dėmesį į virtualius seminarus. Tokia edukacija dabar naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tam tinka įvairūs video mokymai, profesionalų patarimai įvairiomis temomis. „Praleidau dvi puikias valandas klausydama Online seminarus – kaip dirbti su komanda nuotoliniu būdu bei neuromokslininko patarimus mokytojams, kaip ugdyti vaikus pasitelkiant naujausius neuromokslo atradimus. Naujos žinios padeda geriau jaustis, nukreipti mintis, o tuo pačiu ir tobulinti kvalifikaciją. Visiems dabar sunku, todėl šiandien labiausiai reikia išlikti pozityviems – realiai vertinant situaciją, ir palaikyti vieniems kitus“, – sakė A. Landsbergienė.

Naujausi straipsniai