Pavasarį sporto klubus užplūdusioms moterims dažnai iškyla klausimas, kaip saugiai ir veiksmingai pagražinti figūrą?..
Asmeninė trenerė, kineziterapeutė ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė Ramunė Komžienė pataria, kaip išvengti klaidų ir nepakenkti sveikatai.
– Ar esate sutikusi moterų, kurios yra patenkintos savo figūra?
– Tokių labai labai mažai. Tai brandžios, protingos ir drąsios moterys. Dažniausiai po žiemos, kai reikia išlįsti iš storų drabužių ir neišvengiamai parodyti daugiau kūno, kiekviena, nepriklausomai nuo amžiaus ir kūno sudėjimo, nori atrodyti lieknesnė.
– Gal gamtos jau nulemta: viena ir nesportuojanti gerai atrodo, o kita, beveik neišlendanti iš sporto salės, vis tiek kovoja su antsvoriu.
– Taip, kažkiek lemia ir genai. Nereikia savęs apgaudinėti – tikrai ne visos mes, net įnirtingai sportuodamos, džiaugsimės manekenių figūromis. Pažiūrėkite į savo mamas, tetas, močiutes ir, blaiviai įvertindamos save, nepasiduokite tam itin liekno kūno kultui. Ypač gaila jaunų merginų, kurios badaudamos ir pasirinkdamos pernelyg didelį fizinį krūvį, žaloja savo sveikatą. Net jei dabar jos jaučiasi gerai, po kelių dešimtmečių gali sulaukti nemalonių staigmenų – širdies problemų. Kūno priežiūrą lietuvės dažniausiai suvokia kaip rūpinimąsi vien tik svoriu. Kitas žmogus mumyse mato visumą (laikyseną, aprangą, išvaizdą, judesius, mimikas ir t. t.), o ne tik kilogramus.
– Ką patartumėte vidutinio amžiaus moteriai, turinčiai šiokį tokį antsvorį, pirmą kartą atėjusiai į sporto klubą?
– Dažniausiai pradedančiųjų sportuoti galvose pilna mitų, kuriuos suformavo draugių patirtis, televizijos laidos ir spauda. Pirmiausia reikėtų suprasti, kad tai, kas tinka jaunesnei tavo draugei, netiks tau. Arba draugei, kuri jau 15 metų lanko aerobikos užsiėmimus. Nebandykite prie jos prisidėti!
Pirmiausia reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir amžių. Kiekviena privalo žinoti savo kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, cholesterolio rodiklius ir pulso tvinksnių skaičių per minutę. Itin atsargios turėtų būti į menopauzę įžengiančios moterys, mat dėl drastiškų hormonų pokyčių joms, staiga padidėjus fiziniam krūviui, gali padidėti širdies problemų ir infarkto grėsmė.
Antrasis žingsnis – būtinai kreipkitės į trenerį. Pavyzdžiui, jei atėjote į Pilateso mankštos užsiėmimą (tai gana saugu naujokėms, tik rinkitės pradedančiųjų, o ne pažengusiųjų grupę), pasakykite treneriui, kad atvykote pirmą kartą, ir paprašykite, kad jis kurį laiką stebėtų jus, ar taisyklingai atliekate pratimus. Nekompleksuokite, jei kas nors nepavyks, – juk jūs naujokė! Visada sakau, kad kuo daugiau moteriai metų ir kuo didesnis antsvoris, tuo daugiau reikia būti atsargesnei.
Prie didesnio krūvio būtina pereiti labai palaipsniui. Jei pasirinkote kardiotreniruotę, irgi privalu kreiptis į trenerį, nes jis, atsižvelgdamas į jūsų amžių, sudėjimą ir sveikatos būklę, patars, kokia turėtų būti didžiausio jūsų pulso riba, kurios nevertėtų peržengti. Svarbu, kad nesilygiuotumėte į daugiau pažengusias drauges, o kreiptumėtės į specialistą.
Jei treniruotės metu pasijutote blogai, nemanykite, kad kitą kartą bus geriau – gali būti tik blogiau. Tai – signalas, kad organizmui per didelis krūvis. Reikėtų suprasti dar vieną dalyką – nebūna stebuklų. Staiga drastiškai numetus svorio, užgriūva sveikatos problemos. Taigi, nesportavus visą žiemą, naivu tikėtis pagražinti figūrą per kelias savaites...
Reikėtų suprasti dar vieną dalyką – nebūna stebuklų. Staiga drastiškai numetus svorio, užgriūva sveikatos problemos. Taigi, nesportavus visą žiemą, naivu tikėtis pagražinti figūrą per kelias savaites...
– Kokia fizinė veikla saugiausia moterims, pavyzdžiui, turinčioms sąnarių problemų? Net ir jaunos pasiskundžia, kad joms skauda kelius...
Saugiausia – baseinas, ypač vandens aerobika. Labai patarčiau šiaurietišką ėjimą, kuris teigiamai veikia visą širdies ir kraujagyslių sistemą. Tik pirmiausia vertėtų nepagailėti pinigų kokybiškoms lazdoms, avalynei ir kelioms profesionalo pamokoms, nes jei žingsniuosite netaisyklingai, naudos bus daug mažiau.
Netrukus prasidės dviračių sezonas – tai labai priimtina daugeliui veikla. O jei norite bėgioti lauke, rinkitės tik natūralius miško takelius, o ne asfaltą, be to, kokybiškus, specialiai bėgiojimui skirtus sportinius batus. Ir nepradėkite nuo kelių kilometrų! Pirmiems kartams geriau neilgų distancijų bėgimą derinti su ėjimu. Tik norėčiau įspėti – bėgiojimas netinka plokščiapadėms!
– Ką patartumėte moterims, kurios dejuoja, kad nekenčia sporto klubų „su tais gelžgaliais“, bet nori judėti?
– Šokti! Pilna šokių mokyklų. Be to, fizinis krūvis jose tikrai nemažas, apkraunamos visos raumenų grupės. Svarbu kiekvienai surasti mėgstamą judėjimo būdą ir nereikės kankintis, versti save sportuoti.
– Kiek kartų vertėtų lankytis sporto klube? Ir ar nors kiek valgyti prieš treniruotę?
– 1–2 kartai per savaitę neduos norimo efekto, tad vertėtų lankytis 3–4 sykius. Jei sportuojate anksti ryte, reikia greitai pasisavinamų angliavandenių: mažo indelio jogurto ar košės, blogiausiu atveju tiks saldinta arbata. Išsiruošus sportuoti dieną ar vakare, rekomenduojama pavalgyti likus 2–3 val. iki treniruotės. Sportuodamos ir po treniruotės vandens gerkite tiek, kiek norisi, o valgyti patartina po 1,5–2 valandų.
– Ar teisinga nuomonė, kad jei intensyviai sportuoji, gali valgyti viską – niekas esą neis į kūną?
– Yra tokių laimingųjų, tačiau daugumai vertėtų pagalvoti, ką deda į burną. Mes, palyginti su italais ar prancūzais, tikrai valgome per riebiai. Visada kartoju, kad tiek valgant, tiek sportuojant reikia jausti saiką. Blogiausia, kai moteris staiga nutaria labai greitai sulieknėti. Būtina viską daryti pamažu, palaipsmiui.
Tekstas Dovilės Štuikienės