Visi norime, kad vaikai pasiektų to, ko trokšta. Nepiršdami savo nuomonės ir nesiekdami, kad jie išpildytų neišsipildžiusias mūsų viltis, galime padėti jiems tapti tikrais nugalėtojais. Kaip tą daryti?
1. Tobulėkite
Tai, o ne pamokslai: „Geriau mokykis, nes niekur neįstosi ir eisi gatvių šluoti“ yra svarbiausia. Norite auginti daug pasieksiančius vaikus? Pirmiausia patys turėtumėte išmokti džiaugtis gyvenimu, tobulėti, mokytis ko nors naujo, rasti laiko sau. Laimingų tėvų – laimingi vaikai, o tėvų depresija ar nuolatiniai niurnėjimai, kaip bloga gyventi, palieka pėdsakus ir kitiems šeimos nariams. Pirmiausia pagalvokite, ar nepersidirbate, ar kas vakarą negrįžtate namo kaip nuvaryti arkliai. Taip, suprantama, reikia dirbti ir užsidirbti, bet jei dėl to nebelieka nei laiko, nei jėgų asmeniniam gyvenimui, laukite bėdos.
Vienoje apklausoje, kurioje dalyvavo tūkstančiai šeimų, vaikams buvo pateiktas klausimas: „Jei galėtų išsipildyti vienas jūsų troškimas – ko labiausiai linkėtume savo tėvams?“ Dauguma tėvų tikėjosi, jog vaikai atsakys, jog jie norėtų, kad tėvai praleistų su jais daugiau laiko. Tačiau dažniausiai pasikartojantis atsakymas buvo toks: „Norėčiau, kad mano tėvai mažiau pavargtų ir nebūtų tokie įsitempę“. Nes tėvų stresas – tai ir vaikų stresas. Tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis tėvų stresas turi įtakos vaikų vystymuisi, alina jų imuninę sistemą, kelia alergijų ir net rimtų ligų grėsmę.
2. Nebūkite per daug globėjiški
Taip taip – jūsų vaikai tiesiog pražysta, kai jiems suteikiate šiek tiek daugiau laisvės ir nekontroliuojate kiekvieno jų žingsnio, nedusinate jų savo nuolatiniu dėmesiu jų mokslams. Vaikams kur kas geriau gyventi, kai jie patys gali planuoti savo užimtumą ir kai jų žodis bent šį tą reiškia.
Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad sparčiau vystosi ir vėliau bendraamžius sumanumu pralenkia vaikai, kurie patys planuoja savo laiką, užduotis, patys vertina savo darbą. Tokie įgūdžiai jiems padeda ateityje.
Taigi, neverta įnirtingai kontroliuoti vaikų, apkrauti jų užduotimis ir versti lankyti daugybę būrelių. Kartais nestruktūrizuota veikla, žaidimai, pasivaikščiojimai su draugais, tiesą sakant, turi daugiau naudos... Būtent šitame vienišių amžiuje geriau skatinti vaikus bendrauti su draugais gyvai – jie išmoks spręsti konfliktus, reguliuoti emocijas ir elgesį, išsakyti savo nuomonę.
3. Kalbėkitės prie stalo
Vaikai, kurie kartu su tėvais vakarieniauja, rečiau turi žalingų įpročių, jie psichologiškai stabilesni ir geriau save vertina.
Įsivaizduokite: su vaikais atsisėdate valgyti. Ką kalbate? „Kodėl nieko nevalgai? Vėl kapstaisi lėkštėje? Kodėl toks piktas? Iš tavęs nė žodžio neišgirsi“. Galima ir naudingiau praleisti laiką, ar ne?
Nustatyta, kad prie stalo tėvai kalba du trečdalius laiko, taigi galima pasistengti, kad ilgiau kalbėtų vaikai. Susėdus kartu galima ne tik išklausyti vaikus ir aptarti buities smulkmenas, bet ir pagalvoti (visiems kartu) – kokia šeima norite būti, kokios svarbiausios jūsų vertybės, ko jūs siekiate. Galbūt – nesibarti. Išmokti išklausyti kitokią nuomonę neburbant. Dažniau kartu išeiti į kultūrinius renginius. Visiems – kartu pasportuoti. Ir taip toliau.
O jei neturite tradicijos būtinai kartu susirinkti prie stalo, būtinai ją įsiveskite. Mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurie kartu su tėvais vakarieniauja, rečiau turi žalingų įpročių, jie psichologiškai stabilesni ir geriau save vertina. Jei kasdien neturite tam laiko, bent savaitgaliais būtinai jo raskite.
4. Įvertinkite vaiko aplinkos svarbą
Kas turi daugiausia įtakos paaugliams? Jų bendraamžiai. Viena vertus, yra rizika, kad susidėjus su nekokiais draugais jūsų atžala mėgdžios jų elgesį, tačiau jei jį sups protingi ir geranoriški draugai, jis bus skatinamas siekti geresnių rezultatų. Draudimais „nedraugauk su ta mergaite“, tėvai, aišku, pasieks priešingo efekto, todėl geriau dalintis savo patirtimi, kalbėtis, kokie būna tikri draugai, pasakoti apie savo galbūt kažkada padarytas klaidas.
Vaiko aplinka – ne tik draugai ir jūsų šeima. Labai svarbus ir koks nors geras suaugusiojo pavyzdys – galbūt tai bus mėgstamas vaiko mokytojas, galbūt močiutė ar senelis – toks žmogus, kuriuo vaikas pasitikėtų. Nustatyta, kad vaikai, kurie artimai bendrauja su seneliais, būna jautresni, moka rūpintis kitais.
Ir svarbiausias komponentas – MEILĖ. Ši karta turi šansų užaugti geresniais, nei jų tėvai – suteikime jiems šią galimybę.