Nesibaigianti įtampa ar stresas ilgainiui tampa dvasiniu ar fiziniu išsekimu. Kad kaip voverės rate nesisuktumėte kasdienių reikalų karuselėje, reikia rasti bent valandėlę atokvėpiui. Pagalbos toli ieškoti nereikia. Padės greitos ir veiksmingos priemonės.
Kūnas ir protas tarpusavyje glaudžiai susiję. Tvirtai suspausti žandikauliai, įsitempęs kaklas, suraukta kakta rodo, kad žmogus pasirengęs grumtis arba sprukti. Taigi smegenys informuojamos, kad vyksta kažkas negero. O jos, savo ruožtu, gavusios pavojaus signalą, atitinkamai parengia organizmą, išsiskyręs adrenalinas priverčia kūną veikti visu pajėgumu. Tačiau viskas vyksta automatiškai ir nevalingai, visas organizmas pasiruošia atremti iškilusią grėsmę.
Ar akmens, ar XXI amžius, organizmas į stresą reaguoja lygiai taip pat – nusiteikia sprukti arba kautis.
Taigi ar akmens, ar XXI amžius, organizmas į stresą reaguoja lygiai taip pat – nusiteikia sprukti arba kautis. Kai rizika, įtampa ar stresas mus lydi kasdien, organizmas niekaip neatsipalaiduoja ir negali grįžti į ramybės būseną. Be to, šiais laikas kūnas patiria dar vieną apsunkinimą. Mūsų protėviai streso atveju valią duodavo kumščiams arba kojoms ir taip savotiškai išsikraudavo, atsikratydavo dalies streso, o mes visa tai išgyvename sėdėdami ir dažniausiai ne tik neleisdami kūnui išsikrauti, bet ir neleisdami sau išsirėkti. Visa tai baigiasi nemiga, alergija, astma, širdies ligomis, opomis, nerviniu išsekimu, artritu ir kitais negalavimais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aromaterapeutė Aistra Papaitė: „Eteriniai aliejai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę“
Išmokę atsipalaiduoti ir kasdien taikydami vienokią ar kitokią praktiką, sąmoningai nuraminame kūną ir leidžiame jam grįžti į pusiausvyros būseną.
Kaip atsipalaiduoti, jei turite tik... 2 minutes
Tie, kurie nori išsiugdyti gebėjimą atsipalaiduoti, tikrai ras ne vieną būdą. To moko ir Rytų filosofija, ir holistinė medicina, ir joga... Iš tikrųjų savitvardos ir pusiausvyros gyvenimas moko kiekviename žingsnyje. Atsipalaiduoti plačiąja prasme reiškia gebėti neprarasti darnos su savimi ir aplinkiniais bet kokiomis aplinkybėmis. Tai gebėjimas džiaugtis šia diena, užuot graužusis dėl praeities nesėkmių ar baiminusis dėl ateities.
Išties stresas yra geras dalykas, išmėginantis drąsą, skatinantis augti ir tobulėti. Tačiau geras jis būna tik tada, kai jį mokate valdyti, o ne toks, kuris valdo jus. Taigi, kaip atsipalaiduoti, jei laiko turite vos minutę kitą?
Jei turite 10 sekundžių...
Sąmoningai pakvėpuokite. Tai reiškia, kad visą savo energiją turite sukoncentruoti tik į kvėpavimą. Jei jus kas nors nervina, dėmesį nukreipkite į kvėpavimą – stipriai iškvėpkite, tada iš lėto įkvėpkite, padarykite tai kelis kartus.
Jei turite 20 sekundžių...
Stipriai vienas į kitą patrinkite delnus. Tai darykite taip stipriai, kad jie ne tik sušiltų, bet ir įkaistų. Šiltus delnus priglauskite prie užmerktų akių, pajuskite, kaip iš delnų srūva energija, pasimėgaukite šiuo pojūčiu.
Jei turite 1 minutę...
Patogiai atsisėskite ir gerai įsitaisykite. Dešinės rankos nykštį prispauskite prie dešinės šnervės, užsimerkite, įkvėpkite pro kairiąją šnervę, kvėpavimą sulaikykite, kairiąją šnervę užspauskite bevardžiu pirštu ir iškvėpkite atleidę nykštį pro dešiniąją šnervę. Taip pakvėpuokite kelis kartus. Tada puses, pro kurią įkvepiate, pakeiskite ir vėl kelis kartus pro vieną šnervę įkvėpkite, pro kitą iškvėpkite. Jogai rekomenduoja šį pratimą daryti kasdien bent dukart – ryte ir vakare. Ilgainiui, atliekamas reguliariai, jis padeda atrasti vidinę pusiausvyrą, vis lengviau ir greičiau nusiraminti, pagerinti savijautą ir sveikatą.
Jei turite 2 minutes...
Mintyse susikurkite savo ramybės oazę, atsipalaiduokite joje ir mėgaukitės vaizdiniais. Galite galvoti apie tai, kas jums labai miela – atostogas nuostabioje šalyje ar prisiminti akimirką, kai jautėtės labai ramūs, jums buvo malonu ir jauku.
Jei turite 5 minutes...
Greitai pakvėpuokite – greitai įkvėpkite ir iškvėpkite. Tokia praktika labai praverčia, kai reikia nuslopinti įtampą prieš kalbant auditorijai ar prieš svarbų pokalbį.
Jei turite 10 minučių...
Išjunkite telefoną, pasirūpinkite, kad jums niekas netrukdytų. Atsigulkite ant nugaros, užsiklokite pledu ir pasiklausykite relaksacinės muzikos ar įrašytos meditacijos. Tokie įrašai moko palengva atsipalaiduoti nuo įtampos išlaisvinant kiekvieną kūno dalį.
Jei turite pusvalandį...
Neatsisakykite galimybės pasimasažuoti ar užsiimti kokia nors fizine veikla. Ji labai padeda atsikratyti dvasinės įtampos.