Sakoma, kad jei turi vyrą, turi ir krūvą problemų, bet jei jo neturi jo, turi tik vieną vienintelę problemą – neturi vyro. Na, o jei jis jau egzistuoja, palaipsniui tampate juo nepatenkinta. Kaip nustoti nervintis?
Net jei jis tobuliausias pasaulyje vyras, retkarčiais vis vien sunervina. Daro kažką ne taip. Arba kažko nepadaro. Ir apie tai jam labai norisi pasakyti visą tiesą, bėda tik, kad tas tiesos sakymas nedžiugina nei jo, nei jūsų. Taigi, kaip pagerinti santykius neapsimetinėjant geresne, nei esate? Verta įsisąmoninti kelias tiesas.
1. Laimė nepriklauso nuo vyro. Tik nuo jūsų
Kol bandome ieškoti kaltų (mes juk geros, ar ne?), tol sukamės tame pačiame kaltinimų, nusivylimų ir nuoskaudų rate. Jei esate įsitikinusi, kad dėl visko kaltas vyras arba atvirkščiai – kalta vien tik jūs, nieko nepasieksite.
Jei mes nesuvoksime savo atsakomybės už santykius dalies, šeimoje tvyros chaosas. Jei laikotės pasyvios pozicijos (jis viską daro ne taip ir neklauso, kaip reikia), tai tik vertinate kito veiksmus, bet nieko nedarome, kad pakeistume situaciją. Tačiau jei suvokiame, kad bent jau pusė kaltės yra mūsų, esame teisingame kelyje. Žinote, kada vyksta stebuklai: kai žmogus nustoja būti kontroliuojamas ir kritikuojamas.
Kai suvokiame, kad turime du variantus: įsižeisti, kentėti ir nirnėti arba išlaikyti ramybę, daug kas keičiasi. Kol bandome sau ir kitiems įrodyti, kad vyras blogas, o aš gera, galime jaustis teisios. Taip, teisios, bet ne laimingos. O kai savęs paklausiame, koks MANO indėlis į mūsų santykius ir ką galiu daryti kitaip, tai jau kitokių santykių kūrimo pradžia.
2. Nereikia skubėti daryti apibendrinimų
Dažniausiai pyktį sukelia kokia nors apibendrinanti mintis, pavyzdžiui: „Jis galėjo, bet nepasistengė todėl, kad manęs nemyli“. „Ir vėl tas pats. Jam į mane nusispjauti“. Gal verčiau tikėti kitu teiginiu: „Jis mane myli, tik šįkart nepagalvojo, ką daro“? Bet turbūt vėl norėsisi prieštarauti, kad jau „šimtą kartų jam sakiau, o jis nekreipia dėmesio“.
Daug kartų kartojami dalykai ilgainiui nebetenka reikšmės, žmonės jų „nebegirdi“.
Daug kartų kartojami dalykai ilgainiui nebetenka reikšmės, žmonės jų „nebegirdi“. Jei tik toptelėjus minčiai, kad: „Ir vėl jis elgiasi taip pat, vėl nekreipia į mane dėmesio“, stabtelsite ir ramiai pagalvosite, ar tai, ką jau ruošiatės sakyti, tikrai sustiprins jūsų ryšį, gal tiesiog... nebesakysite nieko? Nes jei iki šiol nesulaukėte jokios reakcijos į savo bambėjimą, nesulauksite ir dabar.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 patarimai sutuoktiniams, kuriuos patartina ignoruoti
Geriau savęs paklausti: gal iš tikrųjų aš pykstu ant savęs, tik negaliu prisipažinti? O gal jaučiuosi labai pavargusi? Gal geriau iškart vyrui pasakyti, kad jūsų nuotaika prasta ir jus erzina absoliučiai viskas? Ir iškart paprašyti nekreipti dėmesio, jei šįvakar jį nei iš šio nei iš to apšauksite?
Žinote, kada vyras jus išgirs? Kai jūsų išrėžtos kalbos potekstėje nebus leitmotyvo: „Tu blogas ir aš tavimi nepatenkinta“. Nes priešingu atveju jis išgirs TIK tai...
3. Jei rūpinatės savimi, tai reiškia, kad rūpinatės vyru
Turbūt sutiksite, kad jei iš ryto esame itin nepatenkintos savo išvaizda, jei jaučiamės nesuprastos ir pervargusios, galime sugadinti nuotaiką dar dešimčiai žmonių. Santykiai dažniausiai pagerėja tada, kai pačios jaučiamės ramios ir patenkintos. Viskuo.
Kai laukiame dėmesio, palaikymo ir meilės tik iš aplinkos, dažniausiai nusiviliame.
Kai laukiame dėmesio, palaikymo ir meilės tik iš aplinkos, dažniausiai nusiviliame. Taip, žmonių palaikymas svarbus, bet jei esame priklausomi tik nuo jo, ilgainiui patiriame daugiau ar mažiau nusivylimų. O kai pačios stengiamės pagražinti savo gyvenimą, kai pačios rūpinamės savo dvasine būsena, tuo pačiu džiuginame ir savo šeimą. Retai kurį vyrą priblokš švariai išplautos grindys ir paruošta trijų patieklaų vakarienė, jei žmoną jį pasitiks tūžminga tirada apie tai, kad jai, vargšei, niekas nepadeda. Galbūt ji neprašo, o galbūt vaidina auką gerokai persistengdama?
Galbūt verta išmokti paprašyti pagalbos, o gal nesistengti tapti idealia mama ir žmona, nes niekas to net nenori? Gal nepranoksite savo kaimynių ar bendradarbių kulinarijos srityje, bet būsite ramesnė ir labiau atsipalaidavusi? Aišku, jie norite būti laiminga, o ne VISADA TEISI.
Taigi, nukreipkite dėmesį nuo vyro į save. Ir paklausite savęs: ko aš noriu? Kaip aš jaučiuosi? Kaip galėčiau paprašyti pagalbos ne su ironiškomis gaidelėmis, kaip paprastai, o švelniai ir draugiškai? Ir kaip galėčiau praskaidrinti dieną pirmiausia sau, o paskui vyrui? Juk ir jam kartais būna sunku.