Kaip mokyti vaikus saugaus elgesio su elektra?

Žaidžiantis vaikas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-11-09 09:48
Dauguma šalies tėvų moko vaikus apie saugų elgesį su elektra, tačiau dalis jų pradeda apie tai kalbėti per vėlai, o kai kurie to nedaro išvis. Deja, niekas neapsaugotas nuo skaudžių nelaimių namuose, o ypatingai smalsūs vaikai, kuriuos, it tyčia, itin dažnai sudomina rozetės ar įvairūs laidai.

Atžalų dažniausiai nemoko tie, kurie patys yra abejingi elektros saugai, nors ugdymo specialistai sako, kad vaikus šiais klausimais edukuoti galima nuo dvejų metų.

Tėvams šiuo atveju svarbu žinoti du aspektus: kokiais būdais geriausia tai padaryti ir kokios yra didžiausios elektros grėsmės vaikams namuose.

Nemoko abejingi elektros saugumui

Beveik 96 proc. šalies tėvų moko savo vaikus apie saugų elgesį su elektra ir dauguma jų pradeda tai daryti anksti: 43 proc. šalies gyventojų apie tai kalba su vaikais iki 3 metų, o 32 proc. – kai vaikams yra 4–5 metai. Tai atskleidžia reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje. Vis tik, yra ir neraminančių faktorių.

Rezultatai rodo, kad dauguma tėvų iš esmės elgiasi atsakingai, tačiau ne visi žino, kada vertėtų tai pradėti daryti: 21 proc. tėvų pradeda apie tai kalbėti su jau mokyklinio arba net paaugliško amžiaus vaikais, o 4 proc. tėvų apskritai to nedaro tikėdamiesi, kad vaikai patys išmoks saugaus elgesio su elektra.

Vaikų dažniau nemoko tie respondentai, kurie patys yra abejingi elektros saugumui ir niekada nėra tikrinę elektros instaliacijos būklės namuose. Be to, dalis tėvų nurodo, kad patiki tai ir ugdymo įstaigoms – tokiu būdu atsakomybė kartais perkeliama ant svetimų pečių. 

Vaikas su laidais / Shutterstock nuotr.
Vaikas su laidais / Shutterstock nuotr.

Elektros grėsmės vaikams 

Deja, elektros grėsmės vaikų dažnai tyko jiems dar nepradėjus lankyti ugdymo įstaigos. Namuose vaikams gali kilti dviejų rūšių elektros pavojai: tiesioginiai ir netiesioginiai.

Viena pavojingiausių tiesioginių grėsmių yra kištukiniai lizdai, kurie masina vaikus kišti ten įvarius daiktus. Dar didesnis pavojus kyla, jei tie elektros lizdai būna netvarkingi.

Kitas tiesioginis pavojus – vandens ir buities prietaisų ar elektros lizdų kontaktas, ypač – vonios kambaryje. Nesant papildomoms apsaugoms įvadiniame elektros skydelyje, vandens ir elektros kontaktas yra labai pavojingas.

Be to, nereta situacija, kuomet paaugliai, maudydamiesi vonioje, šalia krauna išmanųjį telefoną. Tokiais atvejais išlieka grėsmė įrenginiui įkristi į vandenį.

Pavojus kyla ir tuomet, kai namuose nesutvarkytas įžeminimo kontūras rizikuojama būti nukrėstam kokio nors buities prietaiso. Tokios grėsmės nėra, jei tas prietaisas yra kokybiškas ir atitinkantis visus saugumo reikalavimus.

Prie netiesioginių elektros grėsmių priskiriamas elektros lankas, galintis susiformuoti, kai, tarkime, klibančiame elektros lizde ar prailgintuve įvyksta trumpasis jungimas. Jo metu elektra kibirkščiuoja ir, jei vaikas yra šalia, jis gali nusideginti.

Prailgintuvas / Shutterstock nuotr.
Prailgintuvas / Shutterstock nuotr.

Siekiant apsisaugoti nuo tokių grėsmių, įvadiniame namų elektros skydelyje turi būti sumontuoti atitinkami sprendimai. Jeigu skydelyje yra priskirti automatiniai jungikliai ir nuotėkio relės, minimali apsauga jau yra.

Norint apsisaugoti nuo rimtesnių grėsmių, tokių kaip elektros lankas, turėtų būti įdiegta ir lanko apsaugos įranga. Deja, dažniausiai būstuose būna tik automatiniai jungikliai, o to nepakanka, juolab, kad šiuolaikinės apsaugos reikalingos ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir dėl namų turto tausojimo.

Rekomenduojama mokyti anksti

Visi minėti atvejai gali pasibaigti nudegimais ar elektros traumomis, todėl tėvams svarbu užtikrinti vaikų saugumą imantis papildomų saugumo priemonių ir juos ugdant.

Vaikų psichologo, psichiatro Lino Slušnio teigimu, pradėti apie tai kalbėti galima jau su dvimečiais. „Vos išmokę vaikščioti, jie pradeda domėtis elektros lizdais, taip pat greitai perpranta, kaip kraunami išmanieji telefonai, ir patys nori tai išmėginti“, – argumentuoja L.Slušnys.

Jo teigimu, dažniausiai tokiose situacijose tinkami du būdai: kalbėjimas apie saugumą bei galimus pavojus ir iliustracijos. Pastarosios itin svarbios, siekiant atžaloms parodyti, kas nutinka, jei elgiamasi nesaugiai.

Atsižvelgiant į vaikų amžių, L.Slušnys rekomenduoja skirtingus mokymo būdus.

  • 2–5 m. vaikai tiesiogiai priima tai, kas jiems sakoma. Tai reiškia, kad jei pasakysite, jog į elektros lizdą įkišus virbalą trenks žaibas, jie tuo tikės.
  • Vaikams nuo 6–7 metų jau reikia įrodymų, todėl tėvai turėtų pasitelkti iliustracijas ir paaiškinti plačiau. Tam tinka knygutės, vaizdai, piešiniai, socialiniai tinklai, „YouTube“ pamokėlės.
  • Su paaugliais galima kalbėti rimčiau ir netgi parodyti įvadinį elektros skydelį namuose pasakant, kad, jei tuo metu nėra suaugusiųjų, o kažkas namuose dega, nutekėjo vanduo ar yra problemų su elektra, reikėtų išjungti elektros įtampą. 

Kalbėjimas apie elektros grėsmes nėra vaikų gąsdinimas – tai pasekmių aiškinimas. „Mažieji tokių dalykų neišsigąsta – jei nuolat su jais kalbame apie saugumą, tai jie net ir kitiems vaikams papasakoja, kaip gali nutikti. Tai nereiškia, kad pakalbėjus jie 100 proc. niekada to nepabandys, bet rizika sumažėja“, – paaiškina L.Slušnys.

Žinoma, kalbantis apie pavojus gali būti pažadintas vaikų smalsumas. Neretas atvejis, kuomet jie daro ką nors puikiai žinodami, kad taip negalima.

„Jeigu yra gąsdinami, vaikai nebūtinai supranta, ar tas pavojus realus, ir jiems norisi pabandyti, kaip tai atrodo realybėje. Todėl grasinimai šiuo atveju neveikia. Tačiau kalbėti šia tema būtina, nes jei galvosime, kad vaikas išmoks savaime, tai tokios pamokos brangiai kainuos“, – apibendrina L.Slušnys.

Vaikas  / Shutterstock nuotr.
Vaikas / Shutterstock nuotr.

Reprezentatyvią apklausą apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje „Eaton“ užsakymu atliko „OMD“. Internetu buvo apklausta 1012 Lietuvos interneto vartotojų nuo 18 iki 74 metų.

Naujausi straipsniai