Kai keturkojai draugai amsi saugodami namus, o išdidžios katės grįžta pas šeimininkus tik tada, kada to panori pačios (artimesnės ar tolimesnės žmonių išvykos mažųjų draugų nedomina), tereikia paprašyti kaimyno, kad pripildytų neišrankiam augintiniui ėdalo dubenėlį.
Tačiau kai šuo ar katė tampa šeimos nariu, kuris gyvena tame pačiame bute ir kurio įgeidžius tenkina šeimininkai, mainais už tai gaudami daugybę teigiamų emocijų, išvykos į užsienį, kelionė į sodybą arba pajūrį virsta galvos skausmu. Vieną ar kelis kartus gyvūną gali pagloboti kaimynai arba draugai, bet dažnesnės augintinio viešnagės bičiulių namuose nėra geras sumanymas. Kol jūs mėgaujatės savaitgaliu ar atostogomis, jie verčiasi per galvą mėgindami susidoroti su užgriuvusiais rūpesčiais. Net jei jie ir turi savų augintinių, svetimo priežiūra yra nemažas iššūkis. Todėl, nenorėdami prarasti draugų, venkite prašyti tokių paslaugų.
Svetimoje aplinkoje ir su svetimais žmonėmis augintiniai taip pat nesijaučia gerai. Tad jei keturkojai mėgaujasi šeimos nario statusu, tai ir keliauti turėtų kartu su šeima. Keletas praktinių patarimų pravers, kad tokia kelionė būtų sklandesnė.
- Keliaujant automobiliu rekomenduotina gyvūną (priklausomai nuo jo dydžio) prisegti specialiu saugos diržu keturkojams arba gabenti specialioje, transportuoti skirtoje dėžėje. Taip užtikrinamas ir paties gyvūno, ir eismo saugumas. Neprisegti gyvūnai staiga stabdant gali susižeisti, išsigąsti. Po automobilio saloną besiblaškantis augintinis gali nukreipti vairuotojo dėmesį pačiu netinkamiausiu metu arba, netikėtai nutaręs pasiglaustyti vairuotojui prie kojų, sutrukdyti jam spausti stabdžių ar greičio pedalą.
- Keliaujant lėktuvu reiktų pasidomėti tų oro linijų nustatytomis gyvūnų gabenimo taisyklėmis, tačiau visada būtina pasirūpinti skiepų ir gyvūno sveikatos pažymėjimais. Apie planuojamą gyvūno gabenimą oro linijas ar kelionių organizatorių įspėkite iškart – užsisakydami bilietus. Ne visi viešbučiai priima svečius su augintiniais. Šia informacija irgi reikia pasidomėti iš anksto.
- Viena didžiausių šeimininkų baimių – pamesti augintinį. Ženklinimas mikroschema ir registravimas gali padėti greičiau rasti pradingėlį, bet kad gyvūnas nepabėgtų, dažniausiai tereikia pasirūpinti tinkamu pavadėliu. Beje, jų būna skirtų ne tik šunims, bet ir katėms.
- Daugelis gyvūnų sunkiai ištveria keliones automobiliu. Ypač jautrūs maži šuniukai. Jei augintinis automobilyje ima seilėtis, vemti, drebėti ar kitaip neįprastai elgtis, reiktų sustoti, leisti jam pasivaikščioti, atsigerti. Keliaujant gyvūnus vargina temperatūrų pokyčiai, todėl vėsinimas vasarą, o šildymas žiemą turėtų būti jungiami itin apdairiai. Geriau praverti langą – taip keturkojo nevargins temperatūrų pokyčiai ir jam netrūks oro.
- Prie kelionių augintinius verta pratinti pamažu. Geriausia, kad išvykos jiems asocijuotųsi su pramoga. Todėl pirmiausia leiskite pabūti automobilyje, priprasti prie kelioninio konteinerio, galite juos pavėžinti labai trumpą atstumą. Kai ši aplinka nebekels streso, bus galima išsiruošti ir į pirmą kelionę. Ji turėtų būti neilga. Atstumus didinkite pamažu.
- Gyvūnai geriau jaučiasi, kai automobilis važiuoja tolygiu greičiu. Staigus stabdymas ar greičio didinimas jiems nepatinka.
- Jei gyvūnas nepakenčia kelionių automobiliu, bet išvyka būtina, pasitarkite su veterinaru. Jis gali rekomenduoti specialių medikamentų. Specialisto konsultacija pravers ir ruošiantis skrydžiui.