Vis daugiau šiuolaikinių žmonių jaučiasi vieniši. Ne tik todėl, kad betarpišką bendravimą keičia virtualus, – silpnėja tradiciniai šeimos ryšiai, o visuomenėje dominuoja sėkmingo žmogaus įvaizdis.
Todėl, kai ištinka nesėkmė – netenkama darbo, palieka mylimas žmogus – apninka jausmas, kad pasaulis dūžta, o pasiguosti nėra kam. Ir tada susiduriama su vienatve. Ir visai nesvarbu, kokioje aplinkoje žmogus yra. Šį jausmą vieni patiria tada, kai sutrūkinėja jų socialiniai ryšiai, kiti, priešingai, kai yra supami daugybės žmonių, įvairių įsipareigojimų ir todėl negali būti tokie, kokie nori, elgtis taip, kaip nori; jaučiasi esantys priversti elgtis taip, kad atitiktų savo jau susiformavusio įvaizdžio nuostatas.
Kuo žmonės skirtingesni, kuo unikalesnis jų vidinis pasaulis, tuo daugiau erdvės individualumui.
Vienatvė išgyvenama sudužus didžiulei meilei, ypač jei mylimasis atstojo visą pasaulį, todėl nebuvo nei noro, nei poreikio intensyviai bendrauti su draugais. Dabar santykiai su jais gerokai atšalę. Net šeimos ryšiai būna kiek susilpnėję. Ir staiga vienatvė, kurios nėra kuo užpildyti. Arba nesinori. Nes vis tiek niekas nesupras, kaip iš tiesų jaučiatės. Ar tikrai viskas taip beviltiška? Taip, žmonės niekada vienas kito nesupras 100 procentų. Ir tai yra gerai, kadangi visi mes esame unikalūs.
Todėl nenusivilkite, jei jaučiatės nesuprastos net pačių artimiausių. Juk jie nėra jūsų klonai, kaip ir jūs jų! Kuo žmonės skirtingesni, kuo unikalesnis jų vidinis pasaulis, tuo daugiau erdvės individualumui. Deja, ir vienišumui.
Kartais vienatvės kamuojamam žmogui atrodo, kad jis plyšta nuo jausmų ir emocijų, kuriomis norėtų dalytis, bet, deja, neturi su kuo, o kartais jaučiasi vienišas, kai jį supa žmonės, kurių gyvenimas įdomus ir turiningas, jie dalijasi savo patirtimis, įspūdžiais ir lūkesčiais, o jis neturi ką pridurti, nes jaučia, tarsi gyvenime būtų visiška tuštuma ir jokio įdomaus veiksmo. Abu atvejai yra kraštutinumai, realybė paprastai yra kažkur per vidurį.
Galima pasilikti skęsti vienatvėje. Bet galima su ja susidraugauti, o tada ir ją įveikti. Galbūt šie patarimai bus naudingi?
Pirmiausia įvardykite sau, kodėl jaučiatės vieniša? Kaip norėtumėte, kad situacija pasikeistų? Pabandykite surasti bent tris priežastis, kodėl šie pasikeitimai jums naudingi ar patogūs. Galbūt dabar galite nesirūpinti namų ruoša? Leisti pinigus savo nuožiūra? Kartais objektyviai įvertinus pasikeitusias aplinkybes, vienatvės jausmas ima atrodyti ne toks jau ir kankinantis.
Stenkitės dažniau susitikti su artimais ir brangiais žmonėmis. Kuo rečiau būkite viena. Galbūt santykiai su tėvais nėra itin geri, tačiau net suplanuoti pokalbiai telefonu ar vizitai savaitgalį gali padėti prisiminti malonias akimirkas iš vaikystės. Galbūt mamos rūpesčiai atrodo gana įkyrūs – ar pavalgėte, ar pakanka pinigų. Tačiau pažvelkite į šią situaciją suaugusios moters akimis: ar dar kas nors jumis taip nuoširdžiai domisi ir išgyvena dėl jūsų? Ir į daugelį buitinių situacijų žvelkite paprasčiau.
Jei bendravimas su artimaisiais vargina, susiraskite veiklų, kurios priverstų išeiti iš namų, pabandykite atnaujinti santykius su mokyklos laikų bičiulėmis arba prisijunkite prie bendradarbių pramogų. Galbūt jūs buvote daug kur kviečiama, tačiau anksčiau nerasdavote tam laiko? Išnaudokite visas progas, dėl kurių galite išeiti „pasižmonėti“.
Tvarkykite namus ir skirkite dėmesio taisyklingai mitybai prie gražiai paserviruoto stalo. Aplinka veikia mūsų nuotaiką labiau, nei manome. Neklotos lovos, apdulkėjusios lentynos ir priskretusi kriauklė – puikus fonas melancholiškoms, pesimistinėms mintims. Ir – priešingai, švara tviskantis vonios kambarys, malonus kvapas miegamajame, puokštė mėgstamų gėlių įkvepia norą gyventi.
Stenkitės kuo daugiau būti gryname ore ir gamtoje. Paprasti, bet pamiršti malonumai – žiūrėjimas į tekantį vandenį ar plaukiančius debesis, pasivaikščiojimas po mišką, jūros ošimo klausymasis, priartins prie gamtos, pažadins malonius prisiminimus ar panardins į svajones.
Rūpinkitės savo kūnu. Nepamirškite, kad tvarkinga šukuosena, prižiūrėtos rankos yra jūsų vizitinė kortelė. Net jei labai nesinori, prisiverskite atrodyti tvarkingai. Kartais aktyvi fizinė veikla gali būti efektyvesnė už ilgas valandas, praleistas internete ar skaitant įvairias savigydos knygas. Pasirinkite labiausiai jums tinkančią sporto šaką – pradėkite bėgioti ar intensyviai vaikščioti, užsirašykite į sporto klubą ar baseiną. Juk sveikame kūne – sveika siela!
Susiraskite veiklą ar užsiėmimą, kuri duotų labai aiškų, matomą rezultatą, tačiau nereikalautų ypatingų pastangų ir laiko sąnaudų: galbūt užsiimkite rankdarbiais, imkite domėtis maisto gamyba ir organizuokite teminius maisto ragavimo vakarėlius, į kuriuos pasikviesite draugus ar kolegas. O gal perdažykite sandėliuko sienas, pasisodinkite balkone gėlių. Rezultatyvi veikla – vienas geriausių vaistų nuo liūdesio.