Dažnai vartotojai, pirkdami sviestą, nesigilina į etiketėse pateiktą informaciją. Daugelis mano, kad skiriasi tik kaina. Kaip atskirti tikrą sviestą nuo sviesto gaminio ar tepiojo riebalų mišinio.
► Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, tikras sviestas gaminamas tik iš pieno riebalų, kurių turi būti ne mažiau kaip 80–90 procentų. Būtent pieno riebalai suteikia sviestui didžiausią maistinę vertę – organizmas juos gerai ir lengvai pasisavina. Jei norite įsigyti sviesto, o ne tepiojo riebalų mišinio, skaitykite ant pakuotės pateiktą informaciją. Jeigu rasite užrašą „82 proc. riebumo“, vadinasi, rankose laikote tikrą sviestą. Jis gali būti pagamintas iš rūgščios arba saldžios grietinėlės, tačiau dėl to jo riebumas nesikeičia. Jeigu ant pakuotės yra užrašas „sviestas“ su procentais nurodytu riebalų kiekiu, vadinasi, jis pagamintas iš pieno riebalų. Kuo šis procentas didesnis, tuo sviestas tikresnis. Prekybos centruose taip pat parduodamas ir mažesnio, t. y. trijų ketvirčių riebumo sviestas. Jis gaminamas tik iš pieno riebalų (jų turi būti nuo 60 iki 62 proc.). Mažo riebumo svieste pieno riebalų gali būti ne mažiau kaip 39 proc. ir ne daugiau kaip 41 procentas.
► Jeigu ant pakuotės rašoma „sviesto gaminys“, vadinasi, jis pagamintas tik iš pieno kilmės riebalų su skonio ir / arba kvapo priedais (turi būti nurodytas jo riebumas). Tai irgi palyginti neblogas pasirinkimas.
► Jeigu ant pakuotės radote užrašą „tepusis riebalų mišinys“, žinokite, kad toks produktas nėra tikras sviestas. Jis gaminamas iš augalinių ir gyvūninių riebalų arba tik iš augalinių riebalų ir aliejų. Ant pakuotės nurodomas ne pieno riebalų, o pieno ir augalinių riebalų mišinio bendras riebumas (paprastai pieno riebalų kiekis būna labai mažas). Pirkdami tokį gaminį, atkreipkite dėmesį į tai, kokiu santykiu pieno riebalai pakeisti augaliniais. Dažniausiai pastarųjų būna daugiau. Jeigu augalinių riebalų yra labai daug, toks tepusis mišinys skoniu ir maistingumu prilygs ne sviestui, o margarinui. Beje, gaminiai, kuriuose nėra pieno riebalų ar yra iki 3 proc. visų riebalų kiekio, turi būti vadinami margarinu. Kartais gamintojai sąmoningai klaidina vartotojus ir rašo „riebalų mišinys“.
► Tepiųjų riebalų mišiniai pagal riebumą skirstomi į trijų ketvirčių tepųjį riebalų mišinį (jame riebalų yra nuo 60 iki 62 proc.), pusiau riebų tepųjį riebalų mišinį (jame riebalų yra nuo 39 iki 41 proc.) ir į kitokio riebumo tepųjį riebalų mišinį (pavyzdžiui, 80–92 proc., 60–41 proc. arba mažiau nei 39 proc.). Trijų ketvirčių tepiojo riebalų mišinio nesumaišykite su trijų ketvirčių riebumo sviestu (pastaruoju atveju ant pakuotės bus užrašas „sviestas“, o ne „tepusis riebalų mišinys“).
► Specialistai pataria atkreipti dėmesį į ant tepiojo riebalų mišinio pakuotės esantį užrašą „augaliniai riebalai“. Pasirodo, tai ne tas pats kas augaliniai aliejai. Kad vartotojas galėtų lengvai atskirti, ant pakuotės gamintojas privalo nurodyti ne tik bendrą riebalų kiekį, bet ir tai, kiek ir kokios rūšies augalinių, pieno ar kitų gyvūninių riebalų yra gaminyje.