Kaip išlikti ramiems, kai padarote klaidą ar patiriate įtampą

Liūdna moteris / Vida Press nuotr.
Liūdna moteris / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-01-11 13:32
AA

Kiekvieną mūsų iš pusiausvyros išmuša ir spaudimą kelia skirtingi dalykai, tačiau pasekmės visuomet panašios: jaučiame kylantį nerimą, įtampą, kartais net paniką. Išvengti tokių situacijų gali ir nepavykti, tačiau spręsti jas reikia išliekant ramiems. Tik kaip tą padaryti teisingai?

Harvardo verslo mokykla paskelbė apie naują tyrimą: paaiškėjo, kad dauguma mūsų klaidingai mąsto apie bandymą išlikti ramiems. Tie žmonės, kurie krizę priima palankiai, kuriuos sunkumai įkvepia ir kurie nori juos įveikti, visa tai išgyvena daug geriau, nei tie, kurie tiesiog stengiasi priversti save išlikti ramius.

Kai žmonės jaučia nerimą ir dar mėgina nusiraminti, jie galvoja apie tai, kaip reikalai gali pakrypti bloga linkme.

Kaip teigia tyrimo autorė Allison Wood Brooks, „žmonėms giliai įsišaknijusi mintis, kad geriausias būdas kovoti su nerimu yra mėginimas nusiraminti, bet tai gali būti labai sunku ir neefektyvu. Kai žmonės jaučia nerimą ir dar mėgina nusiraminti, jie galvoja apie tai, kaip reikalai gali pakrypti bloga linkme. O jei jie nusiteikę kovingai, galvoja apie tai, kad viskas bus gerai“.

Tai, kaip mes reaguojame, kiek gebame susikoncentruoti, priklauso nuo mūsų mentaliteto. Žmonės, kurie sėkmingai įveikia krizes, sugeba valdyti emocijas paversdami jas tokiu elgesiu, kokio jiems reikia. Kitaip tariant, nerimas, stresas paverčiami į energiją ir azartą kovoti.

Nusivylusi moteris / Vida Press nuotr.

Tarkime, kažkokia situacija jus veda iš pusiausvyros ar padarėte klaidą ir turite prisiimti atsakomybę. Tačiau, išskyrus labai retus ir išskirtinius atvejus, už to pasekmes nereikės mokėti visą gyvenimą, galbūt tai net neturės jokios įtakos jam. O būtent blogiausių scenarijų kūrimas yra kuras nerimui. Tai trukdo priimti teisingus sprendimus, nes nemąstoma blaiviai.

Taigi pažvelkite į perspektyvą ir paklauskite savęs, ar tai bus svarbu po savaitės, po metų, po penkerių? Tikriausiai ne. Taigi ir pagrindo panikuoti nėra. Taip pat paklauskite savęs, ar tai blogiausia jums gyvenime nutikusi situacija? Tikriausiai irgi ne. Jūs išgyvenote blogesnius dalykus.

Jeigu rūpi, ką pagalvos kiti, atminkite, kad nesate visatos centras. Kiti pernelyg užsiėmę mąstymu, ką apie juos galvojate jūs ir likęs pasaulis.

Padėti įveikti įtampą, spaudimą, krizę gali loginis mąstymas. Apgalvokite, ką galite padaryti, kad situacija pagerėtų? Kas pagelbėtų? Kokios gali būti pasekmės ir kaip jų išvengti? Atsakę į šiuos klausimus, žinosite sprendimą. Tuomet nukreipkite nerimą, paverskite jį į energiją, kurios reikės situacijai išspręsti. Tai atitrauks dėmesį nuo emocijų gausos. O kartais geriausias sprendimas yra tiesiog išlaukti – tais atvejais, kai situacija nepriklauso arba tik maža dalimi priklauso nuo jūsų.

Negraužkite savęs, nes tai nepadarys jūsų geresniais, ramesniais ir apskritai neduos apčiuopiamos naudos. Koncentruokite energiją į dalykus, kuriuos galite pakeisti, o jei negalite, tuomet ir jaudintis smarkiai neverta.