„Kūrybingumo mokyklos“ dėstytojai Tomas Ramanauskas ir Kristupas Sabolius dalinasi kūrybingumo istorijomis, kurios gali virsti kasdieniu įkvėpimu. Šiandien – pasakojimas apie garsųjį „autoriaus bloko“ įveikimo metodą, kuris atkeliauja iš kino legendos studijos.
Federico Fellini pristatinėti būtų kvaila ar net nemandagu. Kažkuria prasme jo vardas tapo kinematografijos sinonimu, o kas antras svarbesnis režisierius jį priskiria prie savo guru. Net keletas šio italų klasiko filmų užima aukščiausias vietas įvairiuose kino topuose. Tačiau Fellinis buvo ne tik kino meistras – jis pateikė ir pavyzdinį sprendimą, kaip elgtis genijui, kuris pateko į kūrybinę krizę.
Visi, kurie pamėgino pagaminti ką nors originalaus, žino – pradžioje gali puikiai sektis. Pirmoko sėkmės, tapšnojimų per pečius ar net pirmųjų medalių sulaukti ne taip jau sunku. Tačiau nuolat išlaikyti intrigą, atsinaujinti ir išlikti įdomiam (net sau pačiam) – visai kitas reikalas. Ką daryti, kai privalau kurti, tačiau to daryti nebegaliu? Kaip išspręsti įkvėpimo stoką? Kur dėti idėjas, kurios atrodo trečiarūšės, banalios ir nereikšmingos?
„8½“ yra atsakymas į visus šiuos klausimus. Jau pavadinime užkoduota nuoroda į autobiografiją – tai iki tų metų Fellinio sukurtų filmų skaičius (6 ilgametražiai, 2 trumpametražiai ir vienas bendras su kitu režisieriumi). Numerologinė prasmė leidžia nujausti, kad ekrane regime paties Fellinio istoriją. Tai filmas apie filmą̨, o kartu - apie filmo apie filmą autorių. Kitaip tariant – filmas apie režisierių, kurio sąmonėje nebėra skirties tarp kasdienybės, sapnų, vizijų, prisiminimų, tarp galimų fiktyvių siužetų ir realios padėties filmavimo aikštelėje.
Atsakas į krizę, kurią, tikėtina, išgyveno pats garsusis kino magas, skamba šitaip: kai nebeturi jokių šviežių idėjų, visada gali sukurti kūrinį apie tai, kaip negali ko nors sukurti. Būtent neviltis ir yra išeitis. „8½“ didžiausią silpnybę paverčia didžiausia stiprybe. Šis autoironiška ir, kartu, labai atvira priemonė yra geniali savo nuogumu. Žmogus ne tik pripažįsta savo ribotumą̨, bet ir imasi jį kritikuoti. Mums tai atrodo artima, nes dar kartą pasitvirtina seniai žinota, bet kiekvienam žiūrovui labai maloni tiesa – talentingiausias menininkas taip pat yra silpna ir ribota būtybė. Žmonės mėgsta gardžiuotis nesėkmėmis, jie mėgaujasi galimybe susitapatinti remdamiesi silpnumu.
Ne veltui beveik visi kūrybos apie kūrybą pavyzdžiai yra (tragi)komedijos. Tokia atsivėrimo forma visuomet įtikina, nes ji nereikalauja užuojautos, dažniausiai - tik juoko.
Fellinio pažiūras į kūrybą Tomas ir Kristupas pristato antroje „Kūrybingumo mokyklos“ pamokoje. Susipažinkite su visu mokyklos kursu ir pasidalinkite jos pamokomis su moksleiviais. Juk jie ne tik gali treniruoti kūrybiškumą, bet ir būti įvertinti galingais rėmėjų prizais.
Mokyklą rasite: www.kumokykla.lt
Antroji „Kūrybingumo mokyklos“ pamoka: