Kaip keturkojai elgiasi stresinėse situacijose

Šuo ir katė / Shutterstock nuotr.
Šuo ir katė / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: „Edita“
2014-03-12 16:34
AA

Gyvūnams, kaip ir žmonėms, nelengva prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Atskyrimas nuo vados, savininko pasikeitimas, apsilankymai pas veterinarą – daug neigiamų emocijų sukeliančios situacijos. Kartais jų išvengti neįmanoma, tačiau padėti augintiniui gali kiekvienas šeimininkas.

Gyvūnams kelia nerimą staiga atsiradę pokyčiai arba įvykiai, kurie siejasi su neigiama patirtimi. Jeigu šunį partrenkė automobilis, gali būti, kad baimė transporto priemonėms išliks visą gyvenimą. Keturkojus baugina didesni, agresyvesni ir aukštesnę vietą hierarchijoje užimantys gentainiai. Baimę kelia garsiniai signalai, sirenos ir fejerverkai. Be abejo, stresą sukelia badavimas, traumos, skausmas. Įrodyta, kad gyvūnai jautriai reaguoja į žmonių konfliktus, šeimyninius barnius.

Jei šuo bijo, jis stengiasi vengti baimę keliančio objekto. Išgąsdinti palaidi keturkojai bėga šalin nesidairydami ir dažnai pasiklysta, nes neberanda kelio pas šeimininką. Jeigu šuo pririštas už pavadėlio, pabrukęs uodegą ir suglaudęs ausis jis stengiasi pasislėpti (už šeimininko ar būdoje), inkščia, viauksi, ima drebėti. Jausdami nerimą, šunys dažnai nervingai laižosi, žiovauja. Padidėja seilėtekis, šėrimasis, jaučiamas stiprus šuns kvapas. Baimė, skausmas gali paskatinti gyvūnų agresyvumą, silpnesnės nervų sistemos šunys ima nevalingai šlapintis.

Dažnas stresas gyvūną labai išsekina, lėtinis nerimas gali virsti depresija. Keturkojai tampa apatiški, atsisako ėsti. Sunkiais atvejais augintiniai suserga neuroze, kuri pasireiškia savęs žalojimu.

GALITE PADĖTI! Jei pastebėjote, kad tam tikros aplinkybės ar veiksmai augintiniui sukelia emocinę įtampą, venkite kritinių situacijų. Pavyzdžiui, jei parke yra didelių palaidų šunų, geriau nelaukti konflikto ir pasišalinti į atokesnę vietą. Visada nuraminkite išsigandusį gyvūną – glostykite, ramiu balsu girkite. Jūsų dėmesys ir palaikymas – labai svarbus!

Nuo vados atskirtas jauniklis ilgisi senosios šeimos kvapo ir šilumos. Padės maža gudrybė – kol šnekučiuojatės, į mažylių guolį įdėkite savo atsineštą paklotą ar žaisliuką. Kiti vados jaunikliai paženklins šį daiktą savo kvapu. Grįžę į namus, įdėkite jį į gyvūno guolį. Naktį mažylis jaus savo gentainių kvapą ir bus ramesnis.

Gyvūnai patiria didelį stresą, kol prisitaiko naujuose namuose, sunkiai pakelia vienatvę, vizitus pas veterinarą. Kaip jiems padėti, skaitykite atsinaujinusiame žurnale „Edita“.