Dažnai praeitis mus laiko tvirčiau, nei galėtume įsivaizduoti. Bėgant metams vis maloniau prisiminti pirmąją meilę, kūdikio gimimą, pirmuosius savo namus, nors gal tai tebuvo nuomojamas kambarys ne pačiame geriausiame rajone.
Tik štai viena – retkarčiais prisiminti tai, kas mus šildo, o kita – nuolat gyventi praeitimi. Ja gyventi susigundo tie, kurių dabartyje mažai patrauklių momentų. Nesusiklostė asmeninis gyvenimas, o prieš dešimt metų dar atrodė, kad galite rinktis iš trijų pretendentų į jūsų širdį. Arba iširo puoselėjama santuoka. Sudužo iliuzijos dėl svaiginančios karjeros. Kuo didesnis kontrastas tarp to, kas buvo, ir to, kas yra, tuo labiau norisi pabėgti į praeitį. Bent mintimis.
Neilgam pasinerti į malonius prisiminimus net naudinga: mes vėl jaučiamės jauni, pilni jėgų, gebantys svajoti. Tačiau nuolatos įstrigti praeityje pavojinga, nes kuo labiau vertiname iliuzijų ir prisiminimų pasaulį, tuo mažiau – realų. Užuot bandydami įžvelgti dabartinio gyvenimo pliusus (o jų bet kuriuo atveju tikrai yra), mes pastebime tik minusus: esą viskas anksčiau mums sekėsi geriau.
Prisiminimai – kaip knyga: paėmėme, pravertėme mėgstamiausius „puslapius“, užvertėme ir vėl padėjome. Neverta praeities idealizuoti (nors ir labai norėtųsi) – mes tiesiog pamiršome, kad ir tada turėjome rūpesčių, nemažų problemų. Tiesiog viskas, kas negatyvu palaipsniui iš atminties išsitrynė. Bet kaip išmokti gyventi dabartyje? Štai keletas patarimų:
Surenkite šventę sau. Be priežasties. Dažniau nueikite į svečius su pyragu ar pasikvieskite draugų į namus. Paprasti kulinariniai rūpesčiai (nors kartais jų ir kratomės) puikiai nukreipia mintis nuo nostalgiškų prisiminimų. Nemėgstate sukinėtis virtuvėje? Pagaminkite tik vieną, bet jums mielą patiekalą. Juk galima artimus draugus pasikviesti tiesiog... sriubos.
Koncentruokitės į tai, ką šiuo metu veikiate. Dažniausiai mes beveik niekada nebūname „čia ir dabar“, nes mintyse vis sukame rūpesčių ratą. Tarkime, užsiplikydami puikios „Earl Grey“ arbatos, pajuskime jos aromatą, atsipjaukime citrinos griežinėlį, įsidėkime šaukštelį medaus, pasigrožėkime puodelio forma ir piešiniu, o paskui mėgaukimės skoniu, aromatu ir galvokime tik apie šią akimirką. Taip praktikuotis reikėtų kasdien: iš pradžių nepavyks atsikratyti minčių, bet jei būsime atkaklūs, pagaliau galėsime pajusti akimirkos žavesį.
Gyvenimo rato atgal neatsuksime, todėl geriausia, ką galime padaryti, tai pasimokyti iš klaidų ir pasistengti jų nebekartoti.
Atleiskite sau. Mums būdinga analizuoti savo gyvenimą, ypač negatyvius įvykius („kodėl ir vėl man, tik aš viena tokia nelaimėlė, kodėl kitiems sekasi...“) O prabėgus keleriems ar keliolikai metų vis dar atrodo, kad tada galėjote pasielgti kitaip: „Jei būčiau buvusi kantresnė, gal nebūtume su vyru išsiskyrę“; „Jei nebūčiau šiurkščiai atkirtusi bosui, gal dar būčiau ten tebedirbusi“. Bet kokia prasmė kankinti save visokiais „jeigu“?
Gyvenimo rato atgal neatsuksime, todėl geriausia, ką galime padaryti, tai pasimokyti iš klaidų ir pasistengti jų nebekartoti. Ir būtinai – atleisti sau ir kitiems. Paleiskite praeitį ir ji paleis jus.
Išlįskite iš namų. Bet kokia fizinė veikla (bėgimas, pasivaikščiojimai, plaukiojimas baseine) ar nauji kultūriniai įspūdžiai iš teatrų, parodų ar koncertų salių sugrąžins bent kruopelytes gyvenimo džiaugsmo ir nuvys jus nuo sofos prie televizoriaus, kur ašarosite, žiūrėdama n-tąjį filmą apie meilę...
Realizuokite senas svajones: tas, kurioms visada trūko laiko ar tas, kurias atidėliojote „geresniems laikams“. Geresni laikai jau atėjo – eikite į tapybos kursus, šokite tango, mokykitės ispanų kalbos ar pilotuoti lėktuvą. Koncentruodamiesi į naujus dalykus, mes koncentruojamės į dabartį ir net imame tikėti, kad laimė slypi už kampo!