Kaip atsikratyti drėgmės rūsyje

Konservuotos daržovės. / 123RF.com nuotr.
Konservuotos daržovės. / 123RF.com nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2017-01-18 10:49
AA

Norint užkirsti kelią drėgmės atsiradimui rūsyje, reikia suprasti, kodėl drėgmė atsiranda, kuriose vietose ji pasirodo ir kaip galima būtų tai sutvarkyti.

Drėgmė rūsyje – labai nemalonus reiškinys, galintis sugadinti visas saugomas maisto atsargas. Jeigu patalpoje atsiranda drėgmė, tai netgi gali pažeisti pastato konstrukciją bei sukelti visų, reguliariai nusileidžiančių į rūsį, sveikatos pablogėjimą. Apie tai, kodėl drėgmė „ateina į svečius“ ir kaip ją išprašyti iš mūsų rūsių, rašo tinklalapis ogorod.ru.

Drėgmės atsiradimo priežastys

Kondensatas ant lubų, grindų ir sienų atsiranda dėl kelių priežasčių. Dažniausios drėgmės atsiradimo priežastys būtų tokios:

  • Problemos su ventiliacija. Patalpose sutrinka ventiliacija dėl projektavimo metu ar statant padarytų klaidų. Dažniausiai pasitaikanti klaida – blogai sudėtos perdangų plytos ir statybinės šiukšlės blokuoja ventiliacijos kanalus. Esant skirtingai temperatūrai viduje ir lauke, ant langų ir sienų atsiranda kondensatas, o tai jau pirmas požymis, kad greitu laikupasirodys pelėsis.
  • Gruntinių vandenų lygio padidėjimas. Pavasarį ar rudenį, kai dėl gausių kritulių prasideda rūsių tvindymas, aktyvuojasi ir drėgmė. Blogas drenažas sukelia vandens kaupimąsi požeminėse slėptuvėse, drėgmės lygis staigiai pakyla ir patalpa pavirsta nuolat drėgna uždara sistema.
  • Kapiliarinės drėgmės prasiskverbimas iš dirvos ar per plyšius. Jeigu pastato pamatas buvo pastatytas su technologiniais pažeidimais, tai po kurio laiko dėl temperatūrinių skirtumų ant jo vidinių sienų pradės atsirasti drėgmės lašeliai. Su laiku tai gali sukelti dalinį sienų pažeidimą ir net gi jų griūtį.

Kuo pavojinga drėgmė

Kondensato atsiradimas ir būdingas nemalonus kvapas – tai tik pirmieji artėjančios nelaimės požymiai. Kondensatas sukelia tokias pasekmes:

  • Atsiranda pelėsis ir grybelis;
  • Sutrinka temperatūrinis režimas ir drėgmės lygis patalpose;
  • Dauginasi žmogui kenksmingi mikroorganizmai;
  • Sienos, lubos ir perdangos nuolat drėgnos, dėl to nukenčia apdaila;
  • Prasideda pastato pamato, sienų ir perdangų griuvimas.

Kaip atsikratyti drėgmės

Yra keli žinomi ir patikimi drėgmės pašalinimo rūsiuose būdai, tačiau iš pradžių jums reikia išsiaiškinti, kas tapo perteklinės drėgmės rūsyje priežastimi. Atidžiai apžiūrėkite patalpas:

  • Jeigu lašeliai atsiranda ant sienų ir lubų, priežastis – ventiliacijos sutrikimuose;
  • Balos ant grindų byloja apie gruntinių vandenų lygio padidėjimą;
  • Lašeliai tik ant sienų užsimena, kad nėra hidroizoliacijos rūsyje.

TAIP PAT SKAITYKITE: 7 klaidos, kurias darote plaudami indus

Kaip pagerinti ventiliaciją

Jeigu patalpoje sutrikęs oro pasikeitimas, lengviausia pagerinti oro cirkuliaciją įsiregiant papildomą ventiliaciją. Rūsio ventiliacija būna dviejų tipų:

  • Natūrali – padaromos angos; jų bendras plotas sudaro apie 1/400 nuo bendro patalpos ploto;
  • Priverstinė – kai naudojama speciali įranga, kuri užtikrina šviežio oro pateikimą. Šis būdas dažniau naudojamas didelėse patalpose.

Štai keletas priemonių, kurios padės sumažinti kondensatą ant lubų ir sienų:

Inžinerių tinklų termoizoliacija. Jeigu jūsų rūsyje yra vandens ir kanalizacijos vamzdžių – vandens temperatūra juose visada bus aukštesnė nei temperatūra patalpose. Kondensatas ant jų formuojasi kaip pasekmė. Siekiant atsikratyti šilumos praradimo, reikia naudoti apsauginį apvalkalą iš mineralinės vatos ar putų polistirolo.

Oro cirkuliavimo organizavimas. Papildomai patalpų ventiliacijai yra įrengiami ventiliaciniai vamzdžiai. Įprastai jie įrengiami prie vertikalių „nešančių“ elementų arba tvirtinami prie jau esančių konstrukcijų. Patalpose įrengiami du vamzdžiai – ištraukiantis ir įtraukiantis, išdėstant juos skirtinguose aukščiuose nuo grindų ir priešinguose patalpų kampuose. To reikia, kad atsirastų trauka, ir patalpa būtų vėdinama.

Gruntinių vandenų lygio sumažinimas

Jeigu į patalpas skverbiasi gruntiniai vandenys – tai rimta problema, kuri ilgainiui gali sukelti dalinę patalpų griūtį. Todėl reikia stiprinti fundamentą (pastato pamatą) ir gruntinių vandenų nusiurbimą. Reikės padaryti tokius darbus:

  • Atkasti pastato pamatą;
  • Organizuoti drenažą per visą patalpos ilgį;
  • Sustiprinti pastato pamatą;
  • Padaryti išorinę ir vidinę hidroizoliaciją;
  • Aplink visą pastatą padaryti aptvarą (tvirtinimą);
  • Išdžiovinti patalpą.

Kaip atsikratyti kapiliarinės drėgmės

Jeigu drėgmė kaupiasi ant sienų, vadinasi, ji patenka iš lauko, tiksliau – iš dirvos. Štai keletas populiarių būdų, kaip užkirsti tam kelią:

  • Naudoti hidroizoliacines medžiagas, pavyzdžiui, ruberoidą. Jomis rūsys apklijuojamas iš vidaus, ir iš išorės;
  • Naudoti apsauginius mišinius, kurie uždengia betono poras;
  • Naudoti polimerines smalas kaip papildomą apsauginę priemonę sienų ir grindų apsaugai nuo kondensato.

TAIP PAT SKAITYKITE: Specialistai pataria: kaip prižiūrėti namus, kad juose neįsiveistų pelėsis

Apsauga nuo sezoninių rūsio užtvindymų

  • Ant grindų pilkite 10 cm storio smėlio ar skaldos sluoksnį, taip apsisaugosite nuo užtvindymo gruntiniais vandenimis.
  • Sienas padenkite specialiu hidroizoliaciniu tinku.
  • Rūsio kampuose padėkite stiklainių su kalcio chloridu, jis sugeria drėgmės perteklių. Vienam rūsiui vidutiniškai reikia 0,5–1 kg miltelių.
  • Pabarstykite grindis negesintomis kalkėmis. 1 cm storio sluoksnis sugers drėgmės perteklių ir padžiovins patalpą. Jeigu norite atsikratyti grybelių ir pelėsio, galite patalpoje padaryti kalkių gesinimą. Į nedidelę talpą įberkite šiek tiek kalkių ir užpilkite vandeniu. Išsiskiriantys garai sunaikins mikrobus ir pelėsį. Tik tuo metu, kai išsiskiria garai, geriau nebūti toje patalpoje. Grįžkite ten po valandos ir iš karto gerai pravėdinkite patalpas (porą valandų).