Kaip apsaugoti namus nuo gaisro?

Ugnis / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-07-15 19:32
Net 90 proc. gaisrų Europoje įvyksta ten, kur žmonės praleidžia daugiausiai laiko – pastatuose, atskleidė asociacijos „FireSafe Europe“ tyrimas. Dėl gaisro ištikusių mirčių statistika Lietuvoje taip pat negailestinga: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, apie 40 proc. namuose sudegusių žmonių mirė lovose – net nepabudę iš miego ir negalėję nei gelbėtis, nei kviesti pagalbos.

Ugnis plinta sparčiai

Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad gaisrai dažniausiai kyla miškingose vietovėse, durpynuose ar apleistuose pastatuose, visgi ugnis dažniausiai pasiglemžia apgyvendintą nekilnojamąją turtą: individualius namus bei daugiabučius. Didžiausią pavojų gaisro metu kelia liepsna, karštis ir išsiskiriančios nuodingos dujos bei dūmai – apsinuodijimas pastaraisiais yra dažniausia žūties gaisruose priežastis.

Jei gyvybes pavyksta išsaugoti, skaudžiausia tampa ugnies padaryta finansinė žala. Remiantis 2015 m. draudimo bendrovių pateikta statistika, gaisro metu padaryta žala vidutiniškai siekia per 7000 eurų (palyginimui – gyvenamos erdvės užliejimo atveju draudimo bendrovės gyventojams išmoka apie 300 eurų).

„Dideli nuostoliai dėl gaisro patiriami todėl, kad ugnis išplinta pakankamai greitai: pradėjusios degti nuo nedidelio šaltinio kambaryje, liepsnos netrunka išplisti po visą būstą ar namo aukštą: gaisro židiniui įsiplieksti pakanka vos 30 s, gaisrui įsiliepsnoti – 3 minučių, o apimti degų pastatą – 15 min., – teigė „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Gaisrinės saugos taisyklės užtikrina tik minimalius reikalavimus, tačiau apsisaugoti galima ir papildomais būdais, pavyzdžiui, tinkamai parinkus sprendimus ir statybines medžiagas. Be to, labai svarbu, kad kiekvienas namo gyventojas žinotų, kaip elgtis gaisro atveju ir būtų pasiruošęs evakuotis.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką daryti nusideginus, apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi? Konsultuoja gydytojas

Ruoštis galimai nelaimei būtina iš anksto

Didelės daugumos lietuvių bruožas – daryti išvadas nutikus nelaimei, tačiau svarbu išmokti iš anksto numatyti galimas rizikas ir pasirinkti tinkamas prevencines priemones. A.Buskos teigimu, siekiantiems išvengti nuostolių gyventojams reikia tuo pasirūpinti. O vien tai, kad pastatas naujas, saugumo neužtikrina: ypač didelę reikšmę turi parinkti sprendimai ir panaudotos statybinės medžiagos.

„Prevencija prasideda projektuojant pastato konstrukcijas, kad šios būtų atsparios ugniai. Svarbu atsakingai pasirinkti statybos produktus, įvertinant jų degumą klasę. Patartina buityje ir statyboje vengti degių bei sintetinių-polimerinių produktų. O jeigu gyvenate sename name, kurio iš naujo neperstatysi, renovacija – gera proga pasirinkti tinkamas medžiagas“, – įsitikinęs atstovas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimus namo atnaujinimui reikia rinktis atsakingai, todėl taupyti sveikatos ir saugumo klausimais, darant renovaciją, yra išties rizikinga, nes tai ilgalaikė investicija.

Štai kad ir akmens vata. Ji ne tik efektyvi apšiltinimo priemonė, žymiai sumažinanti išlaidas už šildymą, bet ir tam tikra užkarda, kadangi akmens vata, kilus gaisrui, neleidžia jam plisti. Be to, šiltinant namus su akmens vata, užtikrinimas ilgaamžiškumas, prailgėja tarnavimo laikas, kuris siekia daugiau kaip 50 metų.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai