Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių šventei, Žmonės.lt tęsia pasakojimų ciklą apie garsenybes ir jų mokyklinius laikus. Savo atsiminimais iš mokyklinio suolo šį kartą pasidalijo LNK projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ dalyvė ir vegetariškų patiekalų baro „Shiva Chill Bar“ savininkė Gintarė Gurevičiūtė (25).
„Savo pirmą Rugsėjo 1-ąją sutikau Kanadoje, Toronte, būdama 5-erių. Tada buvo metas, kai tėvai svarstė apie galimybę pasilikti gyventi už Atlanto. Deja, jie persigalvojo ir į pirmą klasę ėjau jau Lietuvoje“, – su Žmonės.lt vaikystės prisiminimais dalijosi Gintarė.
Vėliau prasidėję maištingi mokykliniai metai merginos pažymių knygelėje atsispindėjo taip, kad tėvai ne kartą turėjo sunerimti. „Pažymių knygelėje turėjau tik dvejetus arba dešimtukus, o priežastis paprasta – esu kraštutinumų žmogus. Jeigu kažką darau, tai kaip galiu geriausiai arba išvis nedarau, – atviravo G.Gurevičiūtė. – Jei jausdavausi nepakankamai pasiruošusi, į kontrolinį paprasčiausiai neateidavau. Dešimtukai būdavo už pamokas, į kurias ateidavau, o dvejetai – už neatsiskaitytus darbus.“
Nors Gintarė supranta, kad tai yra kvaila ir dėl to nukentėjo jos bendras balas, neslepia, kad toks jos būdas. „Apskritai, buvau maištaujantis vaikas, nes man niekada nepakakdavo vien pasakymo, kad reikia elgtis vienaip ar kitaip. Man visuomet reikėjo argumentų. Ši būdo savybė liko iki dabar. Mano nuomonę pakeisti gana sunku ir tai galima padaryti tik remiantis tvirtais argumentais“, – sakė Lino Karaliaus gyvenimo draugė Gintarė.
Paklausta, ar norėtų grįžti į mokyklinį suolą, šokių projekto dalyvė atskleidė, kad mokyklos ilgisi tik dėl literatūros pamokų. G.Gurevičiūtė teigė, kad dievino literatūros pamokas ne tik dėl išskirtinės mokytojos, kuri mokėjo sudominti, bet ir dėl analizių bei interpretacijų rašymo.
„Labai mėgstu analizuoti žmones ir turbūt nėra nieko įdomiau, kaip bandyti atskleisti autoriaus biografiją pagal jo kūrinius. Pamenu, vakarą prieš valstybinį 12 klasės interpretacijos egzaminą šventėme geriausio draugo gimtadienį ir taip gavosi, kad į egzaminą pavėlavau 10 minučių, bet, ačiū, Dievui, man leido prisijungti. Žinojau, kad turiu mažai laiko, tad griebiau patį pirmą kūrinį, kurio nebuvau anksčiau skaičiusi. Išėjusi iš auditorijos labai džiaugiausi, man tai pasirodė nesudėtingas kūrinys. Kai tai pasakiau draugui, studijuojančiam literatūrą, jis net pakraupo nuo mano optimizmo. Pasirodo, Marcelijaus Martinaičio „Kukutį“ pirmakursiai vos ne pusę metų studijuoja“, – juokdamasi pasakojo Gintarė ir pridūrė, kad už šį egzaminą gavo gana aukštą balą.
