Fiziologai sako štai ką: biologiškai pats palankiausias metas išnešioti ir pagimdyti pirmąjį kūdikį yra 21–30 metų. Moters vaisingumas šiuo amžiaus tarpsniu pasiekia piką. Kūnas jau subrendęs ir visiškai pasirengęs, mažiausiai tikimybės, kad kiaušinėliai turės pakitimų. Tokio amžiaus moterims mažiau tikėtina, kad nėštumas bus komplikuotas ar baigsis persileidimu.
Kita vertus... Nesvarbu, ką teigia fiziologai ar kitokie „-logai“, joks pasaulio mokslininkas nepasakys, kada laikas gimdyti konkrečiai moteriai. Taigi visai nesvarbu, esate dvidešimtmetė, trisdešimtmetė ar keturiasdešimtmetė, vaikelį planuokite tada, kai niekieno neverčiama ir nespaudžiama pati jaučiatės jam subrendusi ir pasirengusi. Tik tada jausitės laiminga ir jūs pati, ir mažutis jūsų žmogeliukas.
Kokie požymiai liudija apie dvasinę moters brandą susilaukti vaikelio? Psichologai išskyrė keletas būdingesnių.
- ♦ Besąlygiškai to norite pati, o ne įkalbėta vyro, „paagituota“ giminių ar sekdama draugių pavyzdžiu.
- ♦ Žvelgiant į mamas su vaikučiais, jus užlieja švelnus jausmas.
- ♦ Esate tikra, kad dėl vaikelio galėsite bent kuriam laikui nustumti į šalį karjeros ambicijas.
- ♦ Aiškiai suvokiate tokio apsisprendimo pasekmes, t. y. kad vaikutis – ne trumpalaikis žaisliukas. Juo rūpintis teks kone visą gyvenimą, kartais gal atsisakant net labai svarbių savo poreikių ir pomėgių.
- ♦ Maitinti natūraliai ir auginti sveiką mažylį jums atrodo šimtąkart svarbiau nei išsaugoti figūrą ir stangrias krūtis.
- ♦ Nesibaidote minties, kad turėsite atsisakyti ankstesnio nerūpestingo gyvenimo ir jau nebūsite „laisvo oro direktorė“. Trumpai tariant, esate pasiryžusi visokeriopai aukotis.