„Mes, kasininkai, esame tarsi paskutinė aptarnavimo grandis, mat būtent mes išlydime žmones iš parduotuvės. Mūsų šypsena, geros dienos palinkėjimas, trumpas pokalbis ar tiesiog greitas sklandus aptarnavimas yra paskutiniai dalykai, kuriuos žmogus gaus, todėl tai tarsi paskutinė proga parodyti klientui dėmesį ir išleisti jį su geromis emocijomis“, – neabejoja „Maximoje“ konsultante-pardavėja dirbanti Neringa Kleizaitė.
Moteris pasakoja, kad darbas kasoje niekada nebūna nuobodus, veikiau tai – kasdien nauji iššūkiai ir nesibaigiantys netikėtumai. „Kasininkas kartais tampa draugu kelioms minutėms – kas pasiskundžia, kad žmona negamina, kas parodo, kokią dovaną nupirko, kam šiaip pasikalbėti norisi... Močiutės, pavyzdžiui, vis kokiais receptais nori pasidalyti arba dėl kokių nors aktualijų pasidžiaugti... Žodžiu, pabūname ir patarėjais, ir užtarėjais, ir nuodėmklausiais“, – juokiasi Neringa.
Šventinis laikotarpis, sako ji, būna išties intensyvus, tačiau kartu ir ypatingas: kasdienybėje daugiau šypsenų, blizgesio, malonaus šurmulio ir gražaus laukimo.
„Kadangi darbo būna išties daug, tenka eiti ir į salę dėlioti prekių, padėti kolegoms, bet darbuojamės šventiškai nusiteikę, juk šiuo metu itin daug prekių gauname būtent kalėdinių: pakuoji, dėlioji ir jautiesi kaip kokiame filme apie Kalėdas... Ruošdamas visa tai klientams, nejučia pradedi galvoti ir apie dovanas savo namiškiams, namų puošimą, šventinio stalo vaišes... – šypteli ir čia pat priduria: – Gera žinoti, kad pirkėjams per šventes tikrai nieko nepristigs, mat darbuotojai pasirūpino viskuo – pradedant maistu, baigiant šventinėmis dekoracijomis ar net... šypsena!“
Žmonės ateina su skirtingomis emocijomis – kas liūdnesnis, kas labiau pavargęs. Mūsų tikslas – kad visi išeitų su šypsena, viską radę, nieko nepritrūkę.
„Jeigu matau, kad žmogus ypač blogos nuotaikos, suirzęs ar akivaizdžiai pavargęs po darbų, tuomet kaip tik geros dienos jam palinkėsiu ne kartą, o du, kad tikrai išgirstų ir nors kiek atsipalaiduotų. Pyktį gali nuvyti tik optimizmu, nes jeigu dar ir pats būtum irzlus, na, tada jau laikykitės visi... – juokiasi Neringa. – Taigi pas mus šventėms gausite visko, o šypsena jau įskaičiuota!“
Išskirtiniai blynai
Pasakodama apie savo šeimos šventes, Neringa įvardija kiek netikėtą patiekalą, kurio būdama maža net nedrįsdavo ragauti, tačiau vėliau nuomonė kardinaliai pasikeitė: „Pamenu, man buvo gal kokie šešeri, kai pamačiau, jog mama šventiniam stalui ruošia blynus su... silke! Negalėjau patikėti, koks tai keistas derinys: blynai ne su obuoliais, bananais ar uogiene, o su silke! Pasirodo, toks patiekalas gali būti labai skanus!“
Nors mamos jau nebėra, tokie blynai išliko kasmetė šventinė tradicija. „Turbūt mudvi su seserimi abi ir suvalgome visus, nes kertame pilnais žandais, – juokiasi Neringa. – Mums šis patiekalas asocijuojasi su mama, šventėmis, jaukumu. Šventės be jų mums turbūt nebeįsivaizduojamos. Niekada paprastą dieną nesugalvočiau išsikepti šių blynų, tai – vieną kartą metuose gaminamas patiekalas. Kai reikėjo juos iškepti štai šiai fotosesijai, apėmė keistas jausmas, lyg Kalėdos jau būtų atėjusios.“
NERINGOS BLYNAI SU SILKE
- 400 g silkių filė
- 10 šaukštų miltų
- 1 kiaušinis
- 1 stiklinė pieno
- 1 šaukštelis cukraus
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 2 svogūnai
- aliejaus kepti
- svogūnų laiškų papuošti
- Į dubenį suberkite miltus, įmuškite kiaušinį, supilkite pieną, cukrų, kepimo miltelius ir viską išmaišykite iki vientisos masės.
- Svogūnus smulkiai supjaustykite, pakepinkite keptuvėje ir suberkite į tešlą. Smulkiai supjaustykite silkių filė ir taip pat suberkite į tešlą. Išmaišykite.
- Blynus kepkite aliejuje, kol gražiai apskrus, patiekite pabarstę smulkintais svogūnų laiškais. Rekomenduojama valgyti su majonezu ar grietine.
Ketverius metus „Maximoje“ salės darbuotoju dirbęs Povilas Karenga prieš kelis mėnesius buvo paaukštintas ir dabar jau sukasi kaip pamainos vadovas. Klausantis nuoširdaus jo pasakojimo apie paprastą darbo kasdienybę, mažus stebuklus ir dideles pastangas, tiesiog negalima abejoti: kai dirbi su meile, viskas atsiperka su kaupu.
Optimizmu spinduliuojantis Povilas dirbti pradeda anksti – jau septintą valandą parduotuvėje sužiūri tvarką, kad darbo diena prasidėtų be trukdžių. Klausydamasis nuoširdaus jo pasakojimo apie kasdienybę ir joje kylančius iššūkius, supranti: Povilas kasdien padaro tūkstančius veiksmų, kad jo ir komandos darbas būtų atliktas be priekaištų, o klientai išeitų patenkinti.
„Šventinį laikotarpį parduotuvėje galima pajusti ne tik dėl kalėdinės muzikos, bet ir dėl klientų – jie daugiau šypsosi, todėl mums belieka atsakyti tuo pačiu ir stengtis dirbti su dar didesne šypsena, – neabejoja Povilas. – Pirmiausia kiekvienam darbuotojui reikia suvaldyti stresą viduje, o tada jau viskas einasi lengviau. Žinoma, mes visada dirbame kaip komanda, padedame vienas kitam, todėl visus iššūkius ir didesnį darbo krūvį per šventes tikrai atlaikome.“
Sunkų darbą visada akimirksniu atperka klientų šypsenos – tai geriausias įrodymas, kad mums gerai sekasi.
Vaikinas neabejoja: darbe reikia stengtis kasdien, o šventiniu laikotarpiu – dar labiau, nes žmonės, atėję į parduotuvę, ieško kalėdinių dovanų, skanėstų ir kitų dalykų, kurie taps jų šventės dalimi, taigi darbuotojai tiesiogiai prisideda, kad Kalėdų stebuklas neaplenktų nė vienų namų.
„Vaikams aš turbūt kartais tampu panašus net į Kalėdų Senelį, mat esu atsakingas už savo parduotuvės šventinį įvaizdį – žaislus, kalėdines dekoracijas... Prieš kurį laiką dėliojau žaislus, jau buvau susistatęs visą kompoziciją, stoviu patenkintas, žiūriu. Staiga klientas netyčia užkliudė ją ranka ir visas grožis sugriuvo... Na ką, teko vėl viską pradėti iš pradžių“, – juokiasi Povilas.
Pats skaniausias keksas
Keksas ir mandarinai – du dalykai, be kurių Povilas neįsivaizduoja savo Kalėdų. O šios būna išties jaukios, ir nei kekso, nei mandarinų, nei naminio bruzdesio per jas niekada nestinga.
Vaikinas pasakoja, kad jis ir broliai su šeimomis šventes praleidžia pas tėvus, o namai keksu pakvimpa jau Kalėdų rytą: „Kiekvienais metais per šventes mama kepa šį skanumyną – jis gali būti šokoladinis arba ne, bet būtinai su serbentais. Kitaip nebus šventinis.“
Keksą tradiciškai kaskart kepa mama, tačiau Povilas juokiasi, kad vieną dieną jis galbūt irgi galės namiškius nustebinti kokiu nors kulinariniu skanėstu. „Esu linkęs kartkartėmis pats išbandyti mamos receptus, aišku, iki jos lygio man dar labai toli. Kita vertus, kolegos paragavę mano gaminto maisto gyrė, tad gal ir nereikėtų visai nusivertinti“, – šypteli.
POVILO ŠOKOLADINIS KEKSAS
- 200 g miltų
- 1 ½ šaukštelio kepimo miltelių
- 2 šaukštai kakavos
- 120 g sviesto
- 200 g cukraus
- 1 šaukštas vanilinio cukraus
- 3 kiaušiniai
- 200 g juodųjų serbentų (šviežių arba šaldytų)
- 1 plytelė juodojo šokolado
- Miltus ir kepimo miltelius persijokite į dubenį, suberkite kakavą.
- Kambario temperatūros sviestą išsukite, suberkite cukrų ir vanilinį cukrų, viską išplakite iki purumo. Į masę maišydami po vieną įmuškite kiaušinius. Tešla turi būti grietinės tirštumo.
- Į tešlą suberkite juoduosius serbentus, išmaišykite. Supilkite į kepimo indą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 50 minučių. Ar iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku.
- Atvėsusį keksą apliekite tirpintu šokoladu. Galima mėgautis!
