Sakoma, kad puokštė ilgiausiai nevysta tada, jei ji dovanojama iš širdies ir su meile. Tačiau yra ir kitų - proziškesnių būdų pailginti skintų gėlių gyvenimą.
Gėlės tarsi žmonės: visos turi savų charakterio ypatybių, pomėgių ir kaprizų. Gėlės, kaip ir mes, nelinkusios bičiuliautis su bet kuo. Pavyzdžiui, į vieną vazą pamerkus narcizus ir tulpes, pastarosios greitai nuvysta. Nesutampa charakteriai? Panašu. Pamerkti į vandenį narcizai paskleidžia nuodingas medžiagas, kurios pražudo tulpes. Kad taip nenutiktų, vos nuskintus narcizus patariama parą palaikyti atskiroje vazoje, tik tada merkti su kitomis gėlėmis. Yra ir tokių gėlių, kurios nepripažįsta jokių bičiulysčių, pavyzdžiui, rožės, gvazdikai, lelijos, gerberos, ievos.
Jei norite, kad gyvų gėlių puokštė džiugintų kuo ilgiau, pasirūpinkite, kad nuskintos gėlės patirtų kuo mažiau streso. Pavyzdžiui, jei gėlės kurį laiką buvo laikomos šaltyje, atnešus jas į namus reikia palaikyti šaltesnėje vietoje, tik tada merkti šiltame kambaryje. Vandenyje iš čiaupo gausu chloro, fluoro ir kitų mineralinių medžiagų, kurios gerokai patrumpina skintų gėlių gyvenimą, todėl jas geriausiai merkti į atvėsintą virintą arba lietaus vandenį.
Chrizantemas, rožes ir tulpes rekomenduojama merkti 10 cm gylyje, gvazdikus ir narcizus – 10–15 cm, o frezijoms, irisams, gerberoms užtenka 5 cm vandens, jurginai geriausiai jaučiasi, kai vandens vazoje būna iki pat kraštų. Vandenį vazoje keiskite kasdien (karštuoju metų laiku dar dažniau), kaskart nuplaukite stiebelius ir patrumpinkite kotelius. Pamerktas gėles geriausiai laikyti šviesioje patalpoje, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai joms kenkia.
Daugeliui gėlių nepatinka skersvėjis, todėl jų nepatartina statyti arti praviro lango. Ar gėlės ilgai žydės, priklauso nuo kambario temperatūros: ilgiausiai jos laikosi ne aukštesnėje nei 19°C temperatūroje.
Pasirūpinkite maitinimu
Gėlėms reikia ne tik vandens, bet ir „maisto“. Gėlių parduotuvėse prekiaujama specialiomis trąšomis skintoms gėlėms, tačiau ir namuose galite rasti tinkamų priemonių. Pavyzdžiui, alyvos, frezijos, rožės, tulpės ir astrai mėgsta saldų vandenį: į litrą vandens įberkite šaukštą cukraus. Jei gėlės nevisiškai prasiskleidusios, galima ir daugiau. Kai kurioms gėlėms reikalinga ir rūgštis. Gvazdikų vandenį rekomenduojama papildyti boro rūgštimi (0,1 g litrui vandens), alyvų ir rožių – citrinų rūgštimi (keli kristalai litrui vandens), jurginų – actu (šaukštas litrui vandens). Į kamelijų, hortenzijų, kardelių ir gardenijų vandenį galite įberti žiupsnelį druskos. Į astrų ir orchidėjų vandenį tinka įpilti arbatinį šaukštelį spirito.
Kaip apdoroti stiebelius
Prieš merkiant gėles į vazą, jas reikia tinkamai paruošti. Jei gavote dovanų puokštę, pirmiausia išlaisvinkite gėlių kotelius. Kai jie suveržti labai stipriai, gėlės negali „kvėpuoti“ ir siurbti vandens. Taip pat nuskabykite apatinius gėlių lapelius. Mirkdami vandenyje jie ima irti, tai paspartina bakterijų dauginimąsi, dėl to greičiau rūgsta vanduo. Galiausiai truputį pakirpkite gėlių kotelius. Ši procedūra būtina, kadangi tik pašalinus deguonimi užsikimšusius audinius, vanduo vėl gali laisvai tekėti augalo ląstelėmis. Beje, stiebelius reikėtų trumpinti po tekančio vandens srove arba pamerkus į vandenį, kad į juos nepatektų oro burbuliukų. Kai kurių gėlių kotelius prieš merkiant į vazą galima padeginti. Skirtingų gėlių koteliai ir trumpinami skirtingai. Jei stiebas kietas, jis įpjaunamas išilgai, į įpjovas įkišamas degtuko gabalėlis. Kietų stiebų galus dar galima suminkštinti plaktuku. Šios procedūros pagerina vandens pasisavinimą. O minkštus kotelius patariama pjauti įstrižai. Žydinčių krūmų, pavyzdžiui, alyvų ar jazminų, šakelės pjaunamos įstrižai, apatinėje stiebo dalyje pašalinama žievė, stiebas porą kartų įpjaunamas.
Dar šis tas
- • Kad vanduo vazoje ilgiau negestų, rinkitės keramines arba tamsaus stiklo vazas. Prieš merkdama gėles, vazą kruopščiai išplaukite.
- • Jei vazos sienelės pasidengė žaliai rudomis apnašomis, jas pašalinsite druskos ir acto tirpalu.
- • Gėlių kotelius trumpinkite aštriu peiliu arba sodininko žirklėmis. Gėlių, iš kurių stiebų sunkiasi „pienas“, taip pat chrizantemų, gerberų, aguonų, alyvų, baltagalvių ramunių stiebus patrumpinkite po vandeniu ir iškart prideginkite.
- • Keletą kartų per dieną gėles, išskyrus orchidėjas, apipurkškite vandeniu.
- • Irisai ir tulpės mėgsta šaltį. Jeigu jų žiedai pradėjo vysti, įmeskite į vandenį kelis ledo kubelius.
- • Jei ant gėlės stiebo daug žiedų, kasdien pašalinkite nudžiūvusius – taip pailginsite dar nenuvytusių žiedų gyvenimą.
- • Jei gėlės apvyto, neskubėkite jų išmesti. Patrumpinkite stiebą, būtinai tai darykite pamerkusi jo galą į vandenį, apipurkškite gėles šaltu vandeniu, apgaubkite žiedus drėgnu popieriumi ir visą puokštę porai valandų pamerkite į šilto vandens kibirą.
- • Kad atsigautų tulpės, pakirpusi kotelius, gėles įmerkite į karštą, bet ne verdantį, vandenį. Laikykite, kol žiedai atsigaus, tada pamerkite į vėsų vandenį.
- • Prieš merkdama kardelius, jų stiebus subraižykite adata. Nuskinkite viršutinį kardelio žiedą, tada likę žiedai lėčiau skleisis ir ilgiau žydės.
- • Gėlės nemėgsta tabako dūmų, todėl neverta jų statyti patalpoje, kurioje daug rūkoma.
- • Jeigu gėles skinate savame sode ar pievoje, geriau darykite tai ankstyvą rytą, kai žiedai šviežiausi, arba vėlyvą popietę.