Ką veikti Helovino vakarą? Pamatyk kine iki šiol šiurpą keliantį „Egzorcistą“

Kadras iš filmo „Egzorcistas“
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-10-22 09:42
Kasmet spalio mėnesį miestą neišvengiamai užvaldo Helovino dvasia. Parduotuvių vitrinas papuošia moliūgai, šikšnosparniai, voratinkliai, keisčiausios dekoracijos, kaukės, įvairiausi kostiumai teminiams vakarėliams ir daugybė kitų Helovino atributų, primenančių, kad spalio 31 d. yra ypatinga. Ką veikti Helovino vakarą? Į šį klausimą atsakymą turi „Pamatyk kine“ išskirtinių filmų seansų serija, antrus metus iš eilės kviečianti švęsti Heloviną drauge.

Siužetas, tapęs klasika

Esame pratę, kad bene kiekvienais metais kino ekranus pasiekia siaubo filmai, kurių siužeto centre yra egzorcizmo seansas. Vaikas pradeda elgtis neadekvačiai, gydytojai diagnozuoja psichinį sutrikimą, kurio negali paaiškinti, o kunigas įtaria, jog tai ne liga, o apsėdimas. Šiuo reiškiniu kaltinti reikėtų JAV režisierių Williamą Friedkiną ir jo pelnytai vienu geriausių visų laikų siaubo filmu tituluojamą juostą „Egzorcistas“ (Exorcist), pasirodžiusią 1973 metais.

Galėjo režisuoti Stanley Kubrickas?

Kino studijai „Warner Bros.“ įsigijus autorių teises į per dvi savaites bestseleriu tapusį Williamo Peterio Blatty to paties pavadinimo romaną, režisuoti „Egzorcistą“ iš pradžių buvo pasiūlyta Stanley Kubrickui, Arthurui Pennui, Peteriui Bogdanovichui, Mike‘ui Nichollsui ir Markui Rydellui. Kai jie dėl skirtingų priežasčių atsisakė pasiūlymo, knygos autoriui pavyko įtikinti kino studijos vadovus, kad kriminalinės dramos „Prancūzų ryšininkas“ (The French Connection, 1971) režisierius Williamas Friedkinas geriausiai susidoros su jo kurinio ekranizacija. Tuo tarpu pats ėmėsi scenarijaus adaptacijos, už ką vėliau buvo apdovanotas „Oskaru“.

Įkvėptas tikros apsėdimo istorijos

Tiek W. P. Blatty romanas, tiek filmo scenarijus remiasi tikra istorija, kuri įvyko 1949 metais. Studijuodamas Džordžtauno universitete, W. P. Blatty perskaitė „Washington Post“ straipsnį apie net šešias savaites Marilando valstijoje trūkusį egzorcizmo seansą, kuriuo metu kunigas bandė išvaryti velnią iš trylikamečio berniuko. Savo romane autorius pakeitė vaiko lytį, tačiau išsaugojo daugelį kitų straipsnyje aprašytų faktų. Pavyzdžiui, skraidančius baldus. Taip pat neatsitiktinai „Egzorciste“ rodomi įvykiai vyksta jau minėtame Džordžtauno universitete.

Pirmasis siaubo filmas, pelnęs geidžiamiausią „Oskarų“ nominaciją

Ne paslaptis, kad kino akademikai niekada nepasižymėjo palankumu siaubo filmams. Net ir itin dėmesio vertos juostos iki šiol sunkiai skinasi kelią į jų pripažinimą ir teisę būti pastebėtoms. „Egzorcistui“ savaip pavyko pralaužti ledus – net 10 kategorijų varžęsis filmas tapo pirmuoju pelniusiu nominaciją už geriausią metų filmą „Oskarų“ apdovanojimuose.

Filmo plakate – R. Magritte‘o paveikslo motyvai

Motyvai kone garsiausiam filmo kadrui, kuriame gatvės žibinto apšviestas Maxo von Sydowo herojus žvelgia į Makneilų namus, pasiskolinti iš XX a. belgų siurrealisto René Magritte‘o paveikslo „Saulės imperija“ (L'Empire des lumières II, 1954). Šis kadras vėliau buvo panaudotas ir oficialiame plakate, kuris ilgainiui tapo vienu labiausiai atpažįstamu kino istorijoje.

Gąsdino net filmo anonsas

Filmo problemos su cenzūra prasidėjo jau nuo pat pirmosios anonso versijos, kurią buvo uždrausta rodyti kino teatruose. Velnio šauksmą perteikiantys garsai buvo sukurti įrašius, į skerdyklą tempiamų, žviegiančių kiaulių balsus. Kino teatruose seansų metu laukdavo medikai, kurie prižiūrėdavo alpstančius ir klykiančius žmones. Daugelyje Didžiosios Britanijos miestų filmas buvo uždraustas, todėl netgi kūrėsi specialios įmonės, kurios teikė itin neįprastą paslaugą – pasiimdavo žmones iš skirtingų miestų ir autobusais gabendavo iki kino teatrų, kur buvo galima pamatyti „Egzorcistą“.

Išplėsta režisieriaus versija

1973 m. kino ekranuose pasirodė ne tokia šokiruojanti filmo versija, o baltą velnio veidą, kurį anksčiau buvo uždraustą rodyti net anonse, žiūrovai išvydo 2000 m., kai buvo nuspręsta išleisti ilgesnį filmo variantą su anksčiau uždraustomis scenomis „Versija, kurioje Jūs niekada nematėte“ (The Exorcist: The Version You’ve Never Seen). Įdomu, kad galutinis filmo leidimas – 10 min. ilgesnė išplėsta režisieriaus versija – pasirodė tik 2010 metais. Būtent ši versija spalio 31 d. bus parodyta „Pamatyk kine“ žiūrovams.

Prognozuoja tirpstančius bilietus

Pernai bilietai į Helovino vakarą rodytą Stanley Kubricko „Švytėjimą“ (The Shining, 1980) filmo gerbėjų buvo išgraibstyti vos per savaitę. Tam, kad galėtų sutalpinti visus norinčius, „Pamatyk kine“ organizatoriai buvo priversti surengti net kelis papildomus seansus. Iš viso buvo surengti keturi filmo seansai Vilniuje ir Kaune, į kuriuos susirinko pilnos salės žiūrovų. „Žinojome, kad filmas turi daugybę gerbėjų, tačiau tokio žiūrovų antplūdžio nesitikėjome“, – atvirauja viena iš „Pamatyk kine“ organizatorių, Lina Sakalauskaitė, kviečianti siaubo filmų gerbėjus nedelsti ir šiemet – įsigyjant bilietus jau dabar.

Išskirtiniai vieno geriausių siaubo filmų „Egzorcistas“ seansai įvyks spalio 31 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.

Temos:

Kinas Helovinas

Naujausi straipsniai