Iki Kalėdų, besilaikantiems tradicijų, patariama laikytis pasninko, o tai reiškia, kad tenka atsisakyti mėsiškų patiekalų bei pieno produktų. Lietuviai, žinia, daugelis yra įpratę suvalgyti ne tiek jau mažai gyvūninės kilmės produktų, tad pasninkas – puikus metas ir dėl to, jog galime peržvelgti savo mitybos įpročius ir šventes pasitikti lengvesni bei sveikesni.
Ne taip seniai PSO paskelbė, jog dažnas ir gausus mėsos vartojimas turi įtakos vėžio vystymuisi, o štai mitybos specialistų nuomone, laikinas mėsos atsisakymas organizmui duoda tik naudos. Tiesa, reikėtų prieš tai pasitarti su gydytoju, kad jis įvertintų sveikatos būklę – savarankiškas ir drastiškas mitybos keitimas ne visada būna gera išeitis.
Žmonės, kurių valgiaraštyje dominuoja augalinis maistas, gali pasidžiaugti žemesniu kraujo spaudimu nei prisiekę visavalgiai, rečiau kamuojasi dėl antsvorio.
Tiesa, į visišką mėsos ir pieno produktų atsisakymą dietologai reaguoja atsargiai. Kai kurių nuomone, visiškai analogiško maistine verte mėsos pakaitalo nėra, tačiau galime rinktis įvairius produktus, kuriuose gausu B12 ir geležies.
Kokie produktai būtini besilaikantiems pasninko?
Grikiai
Labai svarbi žinia tiems, kurie nemėgsta ar nevalgo mėsos: grikiai kuo puikiausiai gali pakeisti ją, nes juose gausu aminorūgščių. Be to, verta atminti, kad šios kruopos ir įsisavinamos organizmo gerokai greičiau nei mėsa. Tiesa, verta žinoti, kad kenčiantiems nuo gastrito košė nelabai tinka – gali sudirginti skrandžio gleivinę.
Įvairios ankštinės daržovės
Juose gausu baltymų, kurie lengvai įsisavinami ir ilgam pasotina. Skanaukite į sveikatą lęšius, pupeles, avinžirnius, pupas, žirnius ir panašiai. Tiesa, tam kad organizmas juos puikiai įsisavintų, ankštinius produktus reikia valgyti su šviežiomis daržovėmis. Idealu, jeigu maišysite juos ir su grūdinėmis kultūromis. Toks derinukas turi daug vitaminų ir organizmui naudingų aminorūgščių. Valgykite juos 2–3 kartus per savaitę.
Taip pat skaitykite: Kokiuose maisto produktuose yra daugiausia vandens?
Riešutai
Riešutai – puikiausias organizmo draugas, tad nieko nelaukę įtraukite juos į dienos valgiaraštį. Migdolai, lazdynų, makadamijų riešutai, anakardžiai tikrai praturtins jūsų mitybą. Svarbiausia, kad riešutuose gausu baltymų, mineralų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda išvengti daugelio širdies ligų.
Riešutai turi daug kaulus ir nervų sistemą stiprinančio magnio. Juose gausu cinko, labai reikalingo vaikams augti ir žaizdoms gyti, bei mangano, kuris saugo nuo laisvųjų radikalų. Riešutai – puikus vitamino E šaltinis, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stiprina organizmo imunitetą. Riešutuose esančios skaidulos ir fitochemikalai didina organizmo atsparumą vėžiui.
Džiovinti vaisiai
Vietoje saldžių desertų išmėginkite paprasčiausius džiovintus vaisius, kurie yra kur kas sveikesnis pasirinkimas. Tik džiovintus vaisius reikėtų rinktis nesaldintus. Nekaloringiausi – džiovinti obuoliai, abrikosai, slyvos, įvairios uogos.
Taip pat skaitykite: Prof. Liudvikos Laimos Griciūtės priešvėžinė mityba: ką valgyti ir ko vengti
Grybai
Džiovinti, marinuoti ar sūdyti grybai greitai pasotina, taip pat padeda ir ilgai išlaikyti sotumo jausmą. Skanaukite su bulvėmis, įvairiomis daržovėmis, žuvimi. Grybuose gausu ląstelienos, vandens, vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų. Daugelyje jų fosforo, kalcio ir kalio yra beveik tiek pat, kiek žuvyje. Grybuose ypač daug mangano, magnio, geležies, vario, antioksidantų, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio lecitino.