Pasižiūrėjus į lietuvių maisto racioną, atrodo, kad mūsų šalyje yra ką valgyti tik vasarą ir ankstyvą rudenį. Žiemą juk jau niekas neauga, o ankstyvą pavasarį – dar neauga. Atrodytų keista, tačiau dauguma žmonių vis dar keiksnoja parduotuvėse perkamas daržoves, o jeigu ir perka, tai dažnai pirkinius palydi replika „kažką valgyti juk reikia“. Ekspertai sako, kad valgyti tikrai yra ką, tik reikia fantazijos ir išnaudoti visus produktus, kuriuos galime įsigyti visais metų laikais.
Kuo ypatingas sezoninis maistas?
Šiais laikais, kuomet net žiemą parduotuvėje galima įsigyti salotų, krapų ir net ridikėlių, sezoniškumas įgauna kitą prasmę.
Nebėra periodo, kuomet yra „ne sezonas“, kurio metu nėra daržovių ir vaisių pasirinkimo. Taigi sezoninis maitinimasis moko, kaip atrasti šviežius, naudingus ir skanius maisto produktus visais metų laikais.
„Sezoninio maisto esmė yra ta, kad vaisiai ir daržovės visą laiką yra švieži. Žmogus valgydamas sezoninį produktą visą laiką gauna šviežią maistą, jo kelias iki lėkštės yra trumpas, o maistas nėra šaldytas ar kitaip apdorotas. Pavyzdžiui, pomidorų sezonas vasaros yra vasaros pabaiga – rudens pradžia, todėl tuo metu jie yra sveikiausi ir naudingiausi“, – sako tinklaraščio sezoninevirtuve.lt ir šešių kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė.
Taigi, ką valgyti, kai atrodo, kad nėra ką valgyti?
Žmonės užmiršta, kad be morkos ar burokėlio yra dar begalė daržovių, kurias galima rinktis pagal sezoniškumą.
„Lietuvių nepelnytai užmirštos šakninės daržovės, ropės, griežčiai, pastarnokai, kaliaropės, žieminiai ridikai – puikiai tinka rudens ir žiemos sezono metu. Taip pat nederėtų užmiršti begalės kopūstų rūšių - baltagūžiai, raudongūžiai, briuselio kopūstai ir brokoliai.
Kitas svarbus aspektas – verta pasidomėti sezonais ne tik mūsų šalyje, bet ir ten, iš kur atvežamos daržovės ir vaisiai. Taip užtikrinsime, kad valgysime tuo metu sveikiausią ir naudingiausią mūsų organizmui maistą“, – priduria kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė.
Svarbiausia yra įvairovė, vertėtų rinktis ne tik kuo įvairesnes daržoves, bet ir jas gaminti skirtingai. Juk moliūgas ar cukinija tinka tiek salotoms, tiek apkepui ar sveikuoliškam pyragui.
Vaisių pasirinkimas yra gausus ištisus metus, tik jis būna skirtingas. Žiema yra ypač tinkamas laikas pasimėgauti citrusiniais vaisiais – apelsinais, mandarinais, greipfrutais. Rudenį mus lepina kriaušių, obuolių, slyvų derlius.
Visais metų laikais gausu vienokių ar kitokių vaisių ir daržovių. Tik kartais esame įpratę, kad renkamės tai, kas auga darže, o kai neauga niekas – gyvename be daržovių ir vaisių. Ekspertai sako, kad vis tik nereikia bijoti to, ką galima nusipirkti parduotuvėje. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad įvežtinės daržovės ir vaisiai yra saugūs bei nuolatos tikrinami, o jų kokybei keliami aukščiausi standartai.
Taigi suvalgyti rekomenduojamas 4–5 vaisių ir daržovių porcijas per dieną nėra jau taip sunku. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į sezoniškumą, į tai, ką tuo metu galima rasti užauginto vietoje arba atvežtinio, tačiau skanaus ir puikiai tinkamo vartojimui.
Kampanija „Penki per dieną“
Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
