Gydytoja dietologė ir trijų vaikų mama Žana Antonova neskuba sakyti: „Šitai būtinai valgykite, o šitai pamirškite!“. Medicinos studijų metu įgytos žinios ir vaikus auginančios moters patirtis suformavo racionalų požiūrį: renkantis, ką valgyti, svarbiausia paisyti pusiausvyros ir maisto vertingumo principų.
– Kaip pavadintumėte savąją mitybos sistemą?
– Sveika, subalansuota mityba. Rinkdamasi, ką valgyti ir kuo maitinti šeimą, atsižvelgiu į sveikos mitybos piramidę, kurios pagrindas – grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai.
– Kitaip tariant, reikia stengtis maitintis taip, kad organizmas gautų ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų, tiesa? O ką manote apie vegetarizmą?
– Nesu vegetarė. Mėsos ir aš, ir mano šeima valgo, bet, tiesą sakant, galėčiau be jos gyventi. Žuvis – kas kita: ji man labai patinka, jos galėčiau valgyti kasdien. Vyrui ir vaikams žuvies ir daržovių derinys taip pat prie širdies. Tačiau kiekvieną savaitę būna dienų, kai mūsų meniu sudaro tik daržovės, vaisiai, kruopos, varškė. Šių produktų nuolatos turiu.
– Kokių produktų nevartojate, kokių patiekalų negaminate?
Vertinu šviežią, neperdirbtą maistą, todėl neperku dešrų, pusgaminių ir kitų panašių produktų.
– Vengiu produktų, keptų dideliame riebalų kiekyje, apvoliotų džiūvėsėliuose ar miltuose. Paprastai maistą kepu orkaitėje. Šeimininkės žino įvairių būdų, kaip galima paruošti mėsą ar žuvį sveikiau – pavyzdžiui, kepimo rankovėje, folijoje... Praktikuoju ir garinimo metodą. Vertinu šviežią, neperdirbtą maistą, todėl neperku dešrų, pusgaminių ir kitų panašių produktų. Jei valgau saldumynus, tai tik kokybiškus, pavyzdžiui, juodąjį šokoladą. Bet apskritai saldumynų vartoju mažai.
– Tai reiškia, kad tortų negaminate?
– Gaminu. Ir pyragus kepu. Juk turiu vaikų ir, kaip kiekviena mama, noriu juos palepinti. Tačiau, kai pats gamini, parenki ir produktus, ir gamybos būdą – ir viena, ir kita didina arba mažina bet kokio patiekalo vertę. Mano vaikai mėgsta ir mes kartu darome želė tortą su vaisiais. Patiems pasigaminti „Napoleoną“ mums irgi patinka. Bet jis reikalauja didesnių laiko sąnaudų, todėl nėra dažnas „svečias“ mūsų šeimoje. Tos valandos, kai kartu su vaikais kažką kuri virtuvėje, labai malonios ir prasmingos.
– Ar lengvai pavyksta susitarti su namiškiais dėl valgiaraščio? Nebūna taip: „Aš šito nevalgysiu!“
– Radome aukso vidurį. Tikrai neturėčiau laiko kiekvienam atskirai gaminti. Dažnai iš anksto visi pasitariame ir nutariame, ką ruošime vakarienei.
– Jei žmogus nuspręstų keisti gyvenimo būdą, valgiaraščio sureguliavimą pagal sveikos mitybos principus pavadintume pirmaeile užduotimi?
– Taip. Mitybos įtaka sveikatai, darbingumui, išvaizdai, psichologinei savijautai – didžiulė.
– Ką paprastai valgote ryte, dieną, vakare? Ar užkandžiaujate tarp pietų, pusryčių ir vakarienės?
– Ryte paprastai valgome varškės arba kokios nors košės, pagardintų vaisiais. Per pietus – sriubos ir salotų. Arba karštą patiekalą, kurį sudaro daržovės ir mėsa ar žuvis. Dar gali būti bulvės, kruopos. Vakare aš dažniausiai renkuosi salotas, o vaikams galiu iškepti varškės apkepą, išvirti pieniškos sriubos arba patiekti kruopų su daržovėmis.
Būna, kad tarp valgių sukremtu kokį nors vaisių, bet būna dienų, kai valgau tik triskart, nes tiesiog nėra kada. Tačiau paprastai iš vakaro arba ryte susiplanuoju, ką ir kada valgysiu. Žinoma, tai nereiškia, kad stengiuosi maitintis tik tam tikromis valandomis. Ką ir kada daryti, pasufleruoja alkio jausmas.