Statybos, filosofija, verslas, kostiumo dizainas, garso režisūra, administravimas, informacinės sistemos, akordeono muzika... Būtent tokius mokslus skirtinguose universitetuose krimto Lietuvos pramogų pasaulio atstovai: Natalija Bunkė, Jonas Nainys, Oksana Pikul-Jasaitienė, Asta Valentaitė, Indrė Burlinskaitė, Katažina Zvonkuvienė, Greta Lebedeva. Kaip ir kodėl jie pasirinko tokias studijas? Kas iš viso to išėjo? Žmonės.lt jie apie viską papasakojo atvirai.
Dainininkė Katažina Zvonkuvienė
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija – Akordeono bakalauras, tuometis Vilniaus Pedagoginis universitetas – Muzikos pedagogikos bakalauras, Mykolo Riomerio universitetas – švietimo įstaigų administravimas, vizažo ir kosmetologijos kursai
„Visą gyvenimą svajojau būti dainininke. Augau kaime, išsilavinusių žmonių šeimoje, tačiau tokių galimybių mokytis, ką tik nori, nebuvo. Tai tėvai mane nuvedė į muzikos mokyklą, užrašė į akordeono klasę, o ne kokį dainavimą. Tačiau mokantis muzikos mokykloje jis vis tiek visada buvo šalia. Buvau paklusnus vaikas, taigi kaip tėvai nusprendė, taip ir buvo, tačiau nesiskundžiu – man viskas buvo gerai. Vėliau mokslus tęsiau konservatorijoje, taip pat akordeono klasėje, o po to – Pedagoginiame universitete. Dešimt metų dirbau pedagoginį darbą.
Tai – gyvenimo ironija, mat niekad nenorėjau būti „tamsta mokytoja“, nes dvi mano seserys yra pedagogės – sakiau, dviejų tokių šeimoje jau užteks, bet... Niekada nesakyk „niekada“. Susiradau darbą ir 10 metų buvau muzikos mokytoja. Švietimo įstaigų administravimas taip pat buvo „į temą“ – kas žino, gal kada tapsiu kokios mokyklos direktorė?
Tos studijos man buvo tarytum apsisaugojimas: esu turėjusi problemų su balso stygomis, o dainavimas juk toks dalykas – neduokdie kas atsitiks su stygomis, ir nebeturėsi nieko. Taigi mokiausi norėdama apsidrausti. Be to, esu veiklos žmogus, organizuota, o tos studijos man buvo labai įdomios. Be to, juk tada, kai mokiausi, neturėjau jokių įsipareigojimų, šeimos, gyvenimo draugo, o pabaigus vienus mokslus atrodė, kad nebėra ką veikti, taigi kodėl nesimokyti iš naujo?“
Asta Valentaitė
Vilniaus dailės akademija, Kostiumo dizaino bakalauras, nebaigtas Kostiumo dizaino magistras
„Nuo pat vaikystės daug piešdavau, esu baigusi dailės mokyklą. Turėjau gabumų piešimui, man patikdavo kurti drabužius lėlėms. Vėliau ir nuėjau šiuo keliu... Įstojau į Vilniaus Dailės akademiją, kur baigiau bakalauro studijas. Įstojau ir į magistrantūrą, tačiau pradėjusi dirbti „Vilniaus vartuose“ studijas atidėjau. Nežinau, ar pabaigsiu, nors dėstytojai ir ragina sugrįžti. Tačiau prabėgo tiek daug metų ir vėl grįžti mokytis atrodo labai sudėtinga.
Jei norėčiau tęsti studijas, matyt, rinkčiausi užsienį. Nors esu baigusi kostiumo dizaino specialybę, dabar save sieju ne su kostiumais, o įvaizdžiu, stiliumi, pozavimu, fotografija. Įgytos specialybės suteikti pagrindai man yra labai naudingi iki šiol. Dirbant „Vilniaus vartuose“, taip pat su skirtingais prekės ženklais visos tos žinios pasitarnavo. Jei atsukčiau laiką atgal, tikrai nieko nekeisčiau, tik galbūt žvelgčiau plačiau – pagalvočiau ir apie užsienį.“
Grupės „Pop Ladies“ lyderė Natalija Bunkė
Kauno Technologijų universitetas, nebaigtas Statybos ir architektūros bakalauras
„Iš tiesų mano oficialus išsilavinimas yra tik vidurinis, mat taip ir nebaigiau Statybos ir architektūros bakalauro – prasimokiau trejus metus ir ketvirtame kurse studijas nutraukti. Ką čia slėpti – išvažiavau į Klaipėdą... Ten dar norėjau tęsti studijas Klaipėdos universitete, tačiau taip ir nenuėjau nė į vieną paskaitą. Iš tiesų mano studijos man labai patiko – jų dėka labai daug išmokau ir įgytas žinias panaudojau praktikoje.
Pavyzdžiui, kai statėmės namą, pati dariau brėžinius, paaiškinau statybininkams, kaip ką ir kur daryti. Žinau, kaip tai padaryti, nes universitete tokius dalykus darydavau kaip savo kursinius darbus... Ir cementą maišyti moku, ir plyteles suklijuoti, ir dar daug daug – statybininkams paaiškinau, kaip blogai suklijavo plyteles, ir pamokiau perklijuoti. Jei būčiau baigusi mokslus ir dirbčiau pagal specialybę, būčiau kokia inžinierė ar statybų vadovė, tačiau juk tokio darbo aš visai nenoriu. Gal šiek tiek gaila, kad studijų nebaigiau, tačiau tai tik dėl diplomo – baigčiau tam, kad turėčiau diplomą, kuris galėtų dulkėti stalčiuje.“
Grupės „Kitokios“ narė Greta Lebedeva
Vilniaus universitetas (VU), Informacinių sistemų bakalauras
„Iš tiesų besirinkdama studijas labai norėjau mokytis kūno kultūros. Prisimenu, kiek daug tada mąsčiau, svarsčiau... Tačiau nusprendžiau baigti ką nors rimtesnio. Tai, ką baigiau, buvo vertinga: tokių specialistų šalyje dabar labai trūksta, jie – labai reikalingi. Be to, ir atlyginimai neblogi siūlomi. Tačiau bent kol kas noriu užsiimti savo mėgstama veikla – man patinka tai, ką dabar veikiu. Galbūt ateityje ir susiesiu savo gyvenimą su informacinėmis sistemomis, tačiau ne dabar.“
„Radistas“ Jonas Nainys
Šiaulių universitetas, Filosofijos bakalauras
„Studijas man parinko pats gyvenimas. Kai reikėjo rinktis, ką mokytis, buvau paprastas vaikinas iš Pasvalio – daug ko nežinojau ir buvau kaip koks ančiukas. Man gerai sekėsi lietuvių kalba, istorija. Stojau į daug specialybių, šeštu numeriu užrašiau filosofiją – ten ir patekau. Pradžioje labai liūdėjau, nes svajojau mokytis Vilniuje ar Kaune, bet gyvenimas parodė, kad Šiauliuose galėjau padaryti daug klaidų ir iš jų pasimokyti. Visi draugai mokėsi kituose miestuose, o aš likau visai vienas.
Jei Pasvaly man kas nesisekdavo, tai Šiauliuose viską galėjau pradėti nuo nulio. Visa aplinka, dėstytojai mane taip įtraukė, kad per penkerius metus pasikeičiau neatpažįstamai. Tai Šiauliai ir filosofija man padėjo atrasti save. Manau, kad dabartinė mano veikla su filosofija turi labai daug bendro – juk tai yra meilė išminčiai, apsiskaitymas, turėjimas ką pasakyti ar parašyti. Nesakau, kad esu filosofas, kuris lipa ant bačkos ir nurodinėja žmonėms, kaip gyventi. Tačiau kuriu vertybes jaunimui, galima sakyti, kad esu šioks toks vedlys. Tam tikra prasme aš skleidžiu idėjas, kultūrą. Taigi viskas čia atitinka, tik ne tradicine, o naująja, pramogine filosofine prasme.“
„Naujų pupyčių“ ir „Pop Ladies“ narė Oksana Pikul-Jasaitienė
VU Tarptautinio verslo mokykla, Tarptautinės vadybos bakalauras, Tarptautinio marketingo ir prekybos magistras
„Kai baigiau mokyklą rinkausi teisės specialybę, mat tuo metu ji buvo labai populiari, be to, mane įkalbino artimieji. Norėjau studijuoti tai, kas buvo ant bangos, bet padariau didelę klaidą – nebūtinai juk tai tiks ar patiks žmogui. Taigi pastudijavusi teisę beveik metus šių studijų atsisakiau, o baigusi kosmetologiją nusprendžiau, kad man tiesiog reikia įgyti aukštąjį išsilavinimą – mokslas ir žinios mane veža. Negaliu sakyti, kad dabar tarptautinis verslas man – tolima sritis, tačiau šiuo metu juk juo neužsiimu. Man patiko studijuoti, jaučiau malonumą, taigi priimti sprendimą studijuoti toliau man buvo labai lengva. Mokslas – tai pagrindas gyvenime. Studijuodamas jauti, kaip suaugi, gauni žinių. Marketingo studijos jau kur kas panašesnės į tai, ką dabar veikiu, todėl dalis ten mokytų dalykų man buvo ne naujiena, bet sužinojau ir naujų dalykų, kurie labai pravertė. Žinoma, dabar dirbdama savo darbą panaudoju tikrai ne viską, ką išmokau, bet išsilavinimas man labai padeda.“
Prodiuseris Martynas Tyla
Gyvenimo mokykla
„Tarybiniais laikais buvo labai aiški sistema – jei esi sportininkas, tai kur stoji? Į Vilniaus Pedagoginį universitetą. Ir aš įstojau ten į geografijos studijas, tačiau taip ir nesimokiau, taigi esu nebaigęs aukštojo mokslo. Tada planavau išvykti gyventi kur nors kitur, „papuoliau“ į šou biznį ir visi mokslai baigėsi... Prisipažįstu, nesu buvęs nė vienoje paskaitoje – pasirinkau kitą veiklą.
Galbūt pradžioje man ir nelabai sekėsi, bet vėliau įsivažiavau. Tiesą sakant, diplomo man taip niekad ir neprireikė. Gal reikėtų, jei norėčiau pas Zuoką į partiją stoti? Jie ten prašo diplomų, tai gal tada pakištų koją... Bet kad aš ten niekad ir nestosiu. Tikrai manau, kad šiandien galima daug pasiekti ir be „popieriuko“, tačiau tai nereiškia, kad nereikia mokytis. Man teko išgyventi gerą gyvenimo mokyklą – pats ją susikūriau ir pats baigiau, bet nesakau „ne“ ir kitokiems mokslams.
Juk ką gali žinoti – gal užeis noras kur nors dar pasimokyti. Norėčiau mokytis tai, kas surišta su mano darbu. Gal net pabandyčiau studijuoti psichologiją – jaučiu, kad galiu čia daug nuveikti, nes man tenka daug bendrauti, dirbti su žmonėmis. Matyt, muzikos vadybos studijose Lietuvoje man būtų sunku sužinoti kažką naujo, tačiau tokie mokslai irgi nepamaišytų. Tačiau šitai mokyčiausi jau ne Lietuvoje.“
Dainininkas, kompozitorius Linas Adomaitis
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Smuiko bakalauras, Garso režisūros magistras
„Nuo šešių metukų aš gyvenau muzika. Tai tėvai man parinko šį kelią. Tuo labai džiaugiuosi – manau, kad visi tėvai patys pirmieji savo vaikuose turėtų įžvelgti tam tikrą talentą ir pagal jį paskirti kelią. Mano atveju tai pavyko – pirminis tėvų sprendimas buvo labai geras, o vėliau ir aš pats „užsikabinau“ už muzikos. Dabar ja gyvenu visu šimtu procentų. Man nebuvo sunku – ir bendrasis lavinimas, ir muzikinė disciplina man buvo suteikti vienoje mokykloje.
Niekad nesiskundžiau, kad kitiems lengviau – nors pats kartais ir būdavau „prie tinginio“ – jei kas nepatikdavo, tai eidavau į kiemą – tačiau per daug savęs neprievartavau. Vėliau mokslus tęsiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – įgijau bakalauro, magistro laipsnius. Magistro mokiausi ir Suomijoje, kur tobulinau savo garso režisūros ir muzikos prodiusavimo žinias.“
Grupės „Kitokios“ narė Indrė Burlinskaitė
Kauno Technologijų universitetas, Verslo administravimo bakalauras
„Mokykloje nežinojau konkrečios krypties, kuria norėčiau eiti – neturėjau svajonės. Svarsčiau apie žurnalistiką, psichologiją, net Karo akademiją. Tačiau pasitarusi su mama priėmiau kitokį sprendimą. Nesigailiu, nors daugiau patirties gavau besipraktikuodama – studijų metais dirbau su „Olialia“ projektais.
Tačiau neabejoju, kad kiekvienas žmogus turi turėti aukštąjį išsilavinimą, jau vien dėl bendro išprusimo! Dabar sunku sugalvoti situaciją, kada universitete įgytų žinių man būtų prireikę, tačiau tikiu, kad baigti mokslai išlavino mano atmintį, pagerino psichologinę būklę. Atvirai tariant, ir nenorėčiau dirbti pagal specialybę – mane traukia kiti dalykai. Ateityje norėčiau baigti kūno kultūros studijas – galėčiau užsiimti treniravimu, padėti moterims.“