Vis daugiau klinikų ir tyrimų laboratorijų kaip ypatingą paslaugą žmonėms siūlo atlikti vėžio žymenų tyrimą, t. y. profilaktiškai pasitikrinti, ar organizme neprasidėję piktybiniai procesai. Ar tikrai šie tyrimai tokie iškalbingi? Ir ką reiškia, jei žymenų normos organizme padidėjusios?
Kas tie vėžio žymenys ir iš kur jie atsiranda
Vadinamieji vėžio žymenys – tai specifinės baltyminės medžiagos (tiksliau, tų medžiagų makromolekulės), kurias į organizmą išskiria vėžinės ląstelės. Kuo didesnė žymens koncentracija kraujyje, tuo, tikėtina, didesnis navikas ir galbūt jo metastazės.
Sveikos organzimo ląstelės šių medžiagų negamina arba gamina labai nedaug. Jų ir aptinkama atlikus specialųjį kraujo tyrimą. Vėžio žymenų yra daug ir įvairių, pasaulyje kasmet atrandama vis naujų, bet dažniausiai jie nėra pakankamai specifiški (būdingi tik tam tikrai vėžio rūšiai), kad būtų galima taikyti praktikoje visiems nustatant ligą.
Lietuvoje diagnostikai plačiausiai taikoma apie 12 vėžio žymenų ir kasmet atliekama per keliasdešimt tūstančių jų nustatymo tyrimų. Tačiau – dėmesio – dažniausiai onkologiniams ligoniams!
Kodėl neverta tirtis profilaktiškai?
Daugelis medikų nevienareikšmiškai pabrėžia, kad atlikti šį tyrimą iš smalsumo ar vos lengvai sunegalavus tikrai nėra tikslinga.
Pirmiausia todėl, kad padidėjęs rodiklis (ypač nežymus) dažnai visai nebyloja apie piktybinius procesus. Kai kurių vėžio žymenų padaugėti gali ir dėl gerybinių darinių, tokių kaip cistos ar miomos, net sergant lėtinėmis ligomis ar turint uždegimą.
Vėžio žymenys, kurių kiekis kraujyje tiriamas dažniausiai
Karcinoembrioninis antigenas (CEA). Jo kiekis kraujyje rodo piktybinį procesą, todėl dažnai naudojamas kartu su kitais specifiniais vėžio žymenų tyrimais. Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūties, plaučių, kasos navikus po gydymo.
Prostatos specifinis antigenas (PSA). Naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir stebėti jo gydymo eigą. Tai vienas iš nedaugelio vėžio žymenų, kurį galima nustatyti ir sveikiems vyrams (maždaug nuo 50 metų), tikintis aptikti prostatos piktybinę ligą.
Kiaušidžių vėžio žymuo (Ca 125). Nustatytas padidėjęs jo kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir leidžia aptikti ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį.
Krūties vėžio žymuo (Ca 15-3). Pagrindinis jo kiekio tyrimo tikslas yra ligonių, sergančių krūties vėžiu, tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos atsinaujinimo ir metastazių.
Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4). Jis pasirenkamas pacientų būklei stebėti skrandžio ir virškinimo trakto vėžio gydymo metu.
Kasos vėžio ir virškinimo trakto žymuo (Ca 19-9). Tai labai specifinis kasos ir tulžies takų vėžio žymuo. Jo kiekį verta nustatyti, jeigu ligoniui neaiškūs, neryškūs požymiai tęsiasi dvi tris savaites ir jokių akivaizdžių patologinių procesų nepavyksta surasti.
Plačiau apie vėžio žymenų tyrimus skaitykite 33-iajame „Ji + 7 dienos“ numeryje!
