Karoliną Meschino TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ pakeisianti Dijora Petrikonytė (23) – kukli, tačiau užsispyrusi mergina. „Gyvenime vadovaujuosi taisykle, jog yra tik šiandiena, vakar diena – istorija, rytojaus – gal ir nebus“, – drąsiai teigia ji.
Dijora, papasakokite šiek tiek apie save. Iš kur jūs? Kur gimėte ir augote?
Gimiau Kaune, čia ir likau. Mokykloje mėgau dainuoti, penkis metus lankiau chorą, buvau solistė, taip pat mėgau drobę, nutapydavau vis po kokį paveikslą. Kai man buvo 15 metų, mama nuvedė į modelių atranką, atėjusi ten, galima sakyti, tiesiai iš gatvės ir visiškai nieko nežinodama apie mados industriją, varžiausi su panelėmis, kurios tai darė ne vienus metus. Galiausiai laimėjau „Eilte model look 2011“ konkursą ir išskridau atstovauti Lietuvai į Šanchajų. Taip viskas ir prasidėjo... vasaromis dirbau modeliu, o grįžusi puldavau prie mokslų. Praėjusią savaitę parašiau paskutinį egzaminą.
Kaip jūsų gyvenime atsirado televizija?
Prieš pora mėnesių sulaukiau instagrame žinutės, kuri skambėjo maždaug taip: jums rašo iš „Gero vakaro šou“, ar būtų galima susisiekti telefonu? Pagalvojau, kad kažkas juokus krečia. Tačiau po paskaitų vis tiek paskambinau duotu numeriu. Manęs pasiteiravo, ar norėčiau už kelių savaičių sudalyvauti atrankoje, pagalvojau, būtų visai įdomu pamatyti, kaip vyksta tokios atrankos.
Papasakokite apie atranką. Kiek laiko ji?
Išaušo kastingo rytas, turėjau laisvas vos 45 minutes iki atrankos, įžengiau į salę ir pamenu, jog pamačiusi labai gražią merginą aš išsigandau. Tik tada pastebėjau, kad ją kalbina Justinas Jankevičius. Mąsčiau: sukis Dijora, kol dar nevėlu, tiesiog apsimesk, kad ne čia pataikei. Bet taip ir sekiau iš paskos kastingo organizatorei. Backstage savo eilės laukė dar ir profesionali aktorė, tikrai pagalvojau, kad visur pilna slaptų kamerų ir filmuojamas koks realybės šou. Nenoriu išsiplėsti, žinau tik, kad vienu metu buvo ir juokinga, ir baisu, ir absoliučiai viskas nauja. Kai atėjo mano eilė, man pasakė tik tiek: užlipk ant scenos, pasakyk vardą pavardę, o toliau... kaip seksis. Kad jau visko neišduočiau, tai, ką šnekėjome, tegu gaubia nežinia.
Kaip jautėtės po atrankos?
Po atrankos šokau į draugės mašiną ir visą kelią iki universiteto pasakojau jai kiek kartų sumaišiau žodžius, juokėmės iki ašarų. Po kelių dienų, sulaukusi skambučio, nesupratau su kuo kalbu. Mane pakvietė atvykti į ofisą, tada važiuodama galvojau, kad čia koks antras etapas iš šimto, nesakiau net tėvams. Paspaudžiau durų skambutį, mane įleido jau pažįstamas veidas iš kastingo, palydėjo koridoriumi, po kelių sekundžių išgirdau prodiuserio balsą: labas Dijora, kaip tik tavęs laikėme, nevyniosiu į vatą, mes tave atsirinkome. Cha, aš turbūt esu prisižiūrėjusi per daug filmų, nes visur įžvelgiu sąmokslą, tada tikrai pagalvojau, kad vyks nauja laida, kur prigaudinėja žmones ir bando visaip kaip juos apkvailinti. Mano sąmokslo teorija nepasitvirtino.
Žinojote, kad pakeisite Karoliną Meschino? Ar jūs pažįstamos?
Apie tai man pranešė vos atvykus į ofisą, pasakė, kad Karolina nebesifilmuos šou. Kadaise seniai seniai bendravome, bet pasikeitė mūsų bendrų draugų ratas ir taip viskas baigėsi.
Anksčiau kada teko susidurti su J. Jankevičiumi ir M. Stasiuliu?
Susitikimus galėčiau suskaičiuoti ant rankos pirštų, nufilmavome anonsus ir pasimatysime tik rugpjūčio gale. Mane nustebino jų palaikymas ir šiltas priėmimas, abu susirado instagrame, pasekė ir kartais pasiteirauja, kaip sekėsi filmavimas, ar bijojau. Pažiūrėjusi į jų gyvenimus iš šalies, nesuprantu, kaip jie randa laiko miegui, o čia manęs, kažkokios naujokėlės baltos varnos, kuri nieko neišmano televizijoje, paklausia kaip sekėsi... wow.
Sunku dirbti prieš kamerą?
Niekada neteko filmuotis, todėl kaip man sekėsi, ar sunku ar nesunku buvo – pamatysime netrukus. Tiksliai nežinau, bet manau, jog jau rugsėjo menesį prasidės laidos.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams spaudoje, sulaukiate daugiau aplinkinių dėmesio?
Nevartočiau daugiskaitos, bent aš pati mačiau tik vieną straipsnį, kuriame buvo parašytos trys eilutės apie Karolinos pakeitimą. Sunku dar suvokti, kad tai iš tikrųjų vyksta, manau, pati patikėsiu tik tada, kai reikės lipti ant scenos.
Kas kol kas buvo sunkiausia filmavimų metu?
Per dvi dienas nufilmavome 5 talentingus vaikus. Kuriozų buvo kiekviename mano žingsnyje, aš esu vaikščiojantis nesusipratimas. Bet kol kas – tik tiek. Jei viską išplepėsiu, vėliau nebus įdomu žiūrėti. Gyvenime vadovaujuosi taisykle, jog yra tik šiandiena, vakar diena – istorija, rytojaus – gal ir nebus, esu užsispyrusi ir galiu viską, reikia tik drąsos.
