Po „Mellow“ prekės vardu papuošalus kurianti Melita Rus stebina pasiekimais tarptautinėje erdvėje. Dar taip neseniai buvo džiaugiamasi tuo, kad lietuvė sulaukė įtakingo mados žurnalo „Vanity Fair“ dėmesio – balandžio numeryje jos išskirtinio dizaino sužadėtuvių žiedas atsidūrė tarp viso pasaulio kūrėjų šedevrų.
O dabar Melitos kūrybą pastebėjo ir tarptautinis talentų konkursas „International Talent Support“ – juvelyrė pakviesta pristatyti savo darbus parodyti konkurso finale Italijoje.
Pretendentai iš 72 šalių, 32 atrinkti laimingieji ir tarp jų – Melita!
„Daug susimaišiusių jausmų: džiaugsmas, atsakomybė, jaudulys..“ – emocijomis ir socialinėje erdvėje pasidalijo kūrėja.
Kaip sugalvojote dalyvauti konkurse „International Talent Support“ – kodėl būtent jame?
Šis konkursas vykstą jau 16-tą kartą, tad nėra naujas. Apie jį pirmą kart sužinojau pirmame kurse, kai mūsų katedros skelbimų lentoje pamačiau plakatą, raginantį studentus teikti paraiškas.
Bėgant metams, keičiantis kursams, kasmet matydavau vis kitą plakatą su tuo pačiu kvietimu. Visgi per visus 4 studijų VDA Kostiumo dizaino katedroje metus nesiryžau pateikti paraiškos ITS. Matyt dar jaučiausi kūrybiškai nesubrendusi ir neišgryninusi to, ką noriu pasakyti per savo idėjas. Tad po studijų praėjus 4 metams su savo kolege juvelyre Viktorija Agne (prekinio ženklo PRABA 750 kūrybos vadovė) diskutavome apie užsienio konkursus ir kuris iš jų yra tikrai vertas dėmesio. Būtent ji, buvusi taip pat finalistė, man pasiūlė teikti paraišką konkursui apie kurį studijuodama tik pasvajodavau. Didelis ačiū jai!
Esate atrinkta į finalą – kokius barjerus, užduotis reikėjo įvykdyti iki šiol?
Visų pirma reikėjo sukurti kolekcijos koncepciją ir ją įgyvedinti dirbiniuose. Čia man buvo kiek paprasčiau, nes dar 2017 metų pabaigoje sukūriau kolekciją, kurią pirmiausia pristačiau „Mados Injekcijoje“. Tad kelionė į šio konkurso finalą prasidėjo kovą, teikiant elektroninę paraišką, kurioje turėjo atsispindėti ne tik visas mano kūrybinis „stažas“, begalė smulkios informacijos apie kolekciją, bet ir mano vertybės, asmenybė.
Šis konkursas unikalus tuo, kad komanda yra tarsi šeima, o juk į šeimą norisi priimti žmogų su artimomis vertybėmis.
Antrajame etape atrinkti pretendentai turėjo siųsti savo fizinį portfolio/knygą, kuriame atsispindėtų pasiruošimas kolekcijai: kaip aš priėjau prie koncepcijos, kokios pagrindinės gairės, kuriančios kolekcijos istoriją, kodėl vienokios ar kitokios medžiagos, formos, spalvos.
Aš nusprendžiau savo portfolio daryti ranka, įdėti kuo daugiau tikrumo ir autentiškumo. Smagu, kad nuoširdus darbas sudėtas į A4 formato knygą buvo įvertintas teigiamai. Nors teoriškai aš finale, bet atsipalaiduoti dar negaliu, nes dar reikia atlikti nemažai įdomių užduočių ir formalumų.
Kokius darbus pristatysite finale, galbūt kursite specialiai naujus?
Finalas vyks Italijoje, Triesto mieste. Iš buvusių renginių foto galerijų matyti, kad tai didžiulis renginys, šįmet jame bus pristatomi 32 finalistų kolekcijos, atrinktos iš 72 pasaulio šalių. Mados kategorijos kolekcijos bus pristatomos ant podiumo, o juvelyrikos kategorijos kolekcijos bus eksponuojamos galerijoje.
Aš pristatysiu modernios juvelyrikos kolekciją „Inkliuzo’A17“, kurioje pasaulio opozicijos išreiškiamos per pusbrangakmenių ir alternatyvių medžiagų sintezę.
Ką tiek pasiekus dabar pasakytumėte menininkui kolegai, kuris liūdi, kad jo nepastebi, neįvertina? Ir menininkui reikia mokėtis save „parduoti“? Pagal kokią schema reiktų veikti?
Aš laikausi tiesos, kad menas – tai komunikacijos forma. Jei ją naudoji nuoširdžiai ir ja tiki, ji bus tikrai kažkam įdomi. Taigi ir „parsiduos“ pati. Kuriančiam žmogui svarbiausia žinoti, ką jis nori pasakyti ir būti atviru sau. O šiaip kiekvienam duota savo ir visko vienas nepadarysi, tad menininkui reikia susitelkti į kūrybą ir nepamiršti jos kartais parodyti aplinkiniams ir pasauliui.
Meno pardavinėjimas visam pasauliui yra atskira kompetencija, tad tai turi daryti tam tikrus dėsnius suprantantis profesionalas, vadybininkas, kuris negana to turi dar ir labai gerai suprasti, kokią žinutę kūrėjas perduoda per savo kūrybą.
Gaila, Lietuvoje tokių tik labai labai mažai. Nors ir plėtoju prekinį ženklą „Mellow“ ir tenka įlysti į vadybininko/pardavėjo rolę, iš tiesų geriausiai jaučiuosi tiesiog kurdama ir gamindama juvelyriką.
Konkrečios veikimo schemos neturiu, tiesiog darau tai, ką myliu ir kas man gyvenime yra nepakeičiama. O pastebėjimas, įvertinimas, tave suprantantis vadybininkas atsiras su laiku, jei tikrai 101 proc. atsiduosi tam, kas įprasmina gyvenimą. Tiesiog reikia daryti tol, kol bus padaryta.
Daugiau Melitos Rus – „Mellow“ – darbų: https://mellowwear.com/
