„Jūsų Vincentas“ filmo režisieriai klausia lietuvių: „Kodėl nieko nesulaukėme?“

Dorota Kobiela ir Hugh Welchmanas / Gedimino Gražio nuotr.
Autorius: Monika Urbonaitė
Publikuota: 2018-03-30 20:19
Unikali animacinė juosta „Jūsų Vincentas“ – neabejotinai vienas populiariausių šiųmetinio „Kino pavasario“ filmų. Šiemet „Oskaro“ nominaciją pelniusios juostos režisieriai – sutuoktinių pora Dorota KOBIELA (40) ir Hugh WELCHMANAS (42) – vienas kitą sutiko Lenkijoje. Beveik dešimt metų kurtą filmą jiedu vadina savo meilės įprasminimu, o pasakodami apie „Oskarų“ teikimo ceremoniją neslepia: ji – visai kitokia, nei rodoma per televiziją.

Tada, prieš beveik dešimtmetį, Dorota būsimam vyrui užsiminė apie idėją papasakoti kitokią Vincento van Gogho gyvenimo istoriją, o jis pasiūlė moteriai imtis kurti ilgmetražį animacinį filmą. Pernai po daug ištvermės ir kantrybės pareikalavusio laikotarpio poros režisuotą darbą pamatė visas pasaulis. „Jūsų Vincentas“ – pirmasis kino istorijoje tapytas ilgametražis animacinis filmas.

Britas Hugh Welchmanas 2007 metais išgarsėjo pelnęs „Oskarą“ kaip trumpametražio animacinio filmo „Petras ir vilkas“ prodiuseris, vėliau Lenkijoje dirbo prie projektų, skirtų paminėti Frédérico Chopino 200-ąsias gimimo metines. Tada jo kompanijoje dizainere įsidarbino Dorota Kobiela. Bendras darbas virto abipusiu susižavėjimu, o tarnybinis romanas – santuoka. Filmą „Jūsų Vincentas“ pora dabar vadina savo kūdikiu.

Gedimino Gražio nuotr.
Gedimino Gražio nuotr.

„Nusprendę kurti filmą apie Vincentą Van Goghą, kartu su Dorota lankėmės įvairiuose muziejuose visame pasaulyje. Kalbėjomės su meno žinovais, domėjomės van Gogho kūryba, jo asmenybe, skaitėme jo laiškus, biografines knygas, studijavome paveikslus, kuriuose jis vaizdavo savo gyvenamą aplinką... Abu esame preciziški žmonės, mums itin svarbios net smulkios detalės. Per visus santuokos metus nebuvo laiko vaikams. Žinau, jog kopiame į penktąją dešimtį, tačiau kol kas jėgas skyrėme kinui. Sulaukę „Oskaro“ nominacijos, be galo apsidžiaugėme. Šiuo filmu tarsi įprasminome savo meilę“, – neslepia Hugh.

Garso takelį juostai kūrė kompozitorius Clintas Mansellas, dirbęs su režisieriumi Darrenu Aronofsky, kūręs muziką garsiems jo filmams „Pi“, „Rekviem svajonei“, „Fontanas“ ir „Juodoji gulbė“.

„Clintas iš pradžių nesutiko su mūsų pasiūlymu. Septynis kartus rašėme, bandėme jį įtikinti dirbti kartu. Netekęs kantrybės pasiūliau Dorotai paieškoti kito kompozitoriaus, tačiau ji nenorėjo apie tai net galvoti. Galų gale sulaukėme teigiamo atsakymo. Džiaugiuosi dėl to, muzika – svarbi filmo dalis“, – pasakoja Hugh.

Gedimino Gražio nuotr.
Gedimino Gražio nuotr.

Beje, ieškodami dailininkų, kurie galėtų Van Gogho maniera nutapyti filmo kadrus, kūrėjai sulaukė daugiau nei penkių tūkstančių paraiškų iš viso pasaulio. „Buvo išties labai smagu, kad mūsų organizuotos kūrybinės dirbtuvės sulaukė tokio susidomėjimo. Beje, lankydamiesi Lietuvoje vis užduodame klausimą, kodėl negavome nė vienos paraiškos iš lietuvaičių?“ – stebisi Dorota.

Abu juokiasi paklausti, ar nusiminė šiais metais negavę „Oskaro“. Sako šio apdovanojimo net nesitikėję. „Be abejonės, tai labai svarus įvertinimas, tačiau apskritai „Oskarai“ – politinis konkursas, kuriame didelį vaidmenį atlieka konjunktūra. „Jūsų Vincentas“ varžėsi su amerikiečių animaciniais filmais, skirtais visai šeimai. Šiais metais nugalėjusios juostos „Koko“ biudžetas – net keturis kartus didesnis už „Jūsų Vincento“.“

Apsilankę prestižinių apdovanojimų ceremonijoje Dorota su Hugh stebėjosi jos paprastumu. Nieko panašaus į tą elegantišką šventę, transliuojamą visame pasaulyje, – triukšmingi, tarsi iš proto išsikraustę svečiai porą net šiek tiek gąsdino. O pakilęs iš savo vietos salėje, gali jos... nebeatgauti.

„Aplink spiegiantys žmonės, visur lendantys fotografai... Kiek galėjome – naudojomės proga pareklamuoti savo darbą, bet susikalbėti tokiame triukšme sekėsi sunkiai. Salė, kur vyko „Oskarų“ teikimas, išties labai paprasta. Jokių blizgučių, jokios pompastikos. Sunku suvokti, kaip televizija „Oskarus“ paverčia tokiu prašmatniu produktu. Nuėję nusipirkti gėrimų ir grįžę radome užimtas vietas – teko prašyti jas užleisti“, – iki šiol stebisi pora.

Hugh Lietuvoje – pirmą kartą. Režisierius sakė esąs sužavėtas Vilniaus senamiesčio. O Dorota prisiminė jaunystę: „Lietuvoje pirmą kartą lankiausi su bendramoksliais. Vykome į Muziejų naktį Vilniuje. Šiais metais „Kino pavasaryje“ sutikome daug šaunių kūrėjų. Į Lietuvą dar tikrai sugrįšime.“

Režisierė tikina, jog sukurti „kažką“ apie Van Goghą svajojo nuo penkiolikos. „Studijavau dailę, domėjausi Van Gogho asmenybe. Dažniausiai mokyklose labai sausai pasakojama dailės istorija, man norėjosi į Vincentą pažvelgti ne kaip į beprotį, nusipjovusį ausies galiuką, o kaip į didžiausią tų laikų talentą. Perskaičiusi jo rašytus laiškus supratau – su šiomis „spalvomis“ galiu nutapyti patį įspūdingiausią paveikslą. Tikiuosi, man pavyko. O dabar... galbūt su Hugh rasime laiko ir kitiems savo vaikams“, – mįslingai į sutuoktinį žvilgteli Dorota.

„JŪSŲ VINCENTAS“: FILMO ARITMETIKA

10: tiek metų buvo kuriamas filmas

125: tiek dailininkų dirbo kuriant šią juostą

65 tūkstančiai: tiek kadrų buvo nutapyta filmui

61 procentas: tokia dalis prie filmo dirbusių tapytojų buvo moterys

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai