Aukščiausiosios lygos mados dizaineriai skelbia pasauliui, kad gražu tai, kas ilga, liesa, plokščia. Kitaip atrodančioms ir savimi išlikti norinčioms manekenėms prasibrauti ten, kur gimsta ir demonstruojamos naujausios kolekcijos, – sudėtinga.
„Size zero“ matmenys maždaug tokie: krūtinė – 76–84 cm, liemuo – 56–64 cm, klubai – 81–89 cm.
Jos malšina alkį cigaretėmis, dietine kokakola, popierinėmis servetėlėmis... Jos – manekenės, trokštančios tilpti į dizaineriškus „size zero“ drabužius. „Size zero“, arba US 0, atitikmenys: britų – UK 4, europiečių – EU 32. Tikslaus mato centimetrais nėra, nes prekių ženklų žymėjimas skiriasi, tačiau „size zero“ matmenys maždaug tokie: krūtinė – 76–84 cm, liemuo – 56–64 cm, klubai – 81–89 cm.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl uždraudė „Saint Laurent“?
Kad šias apimtis turėtum nuolat (ir įtiktum darbdaviams, būtum paklausi), tenka maitintis popieriumi. Buvusios australiškojo „Vogue“ redaktorės Kirstie Clements memuaruose „Vogue“ faktorius“ daug šokiruojančių istorijų apie nematomą mados pasaulio pusę.
Ji pasakoja apie JAV manekenę šašuotais ir randuotais keliais, kurios paaiškinimas dėl išvaizdos toks: „Kadangi aš visą laiką alkana, dažnai alpstu.“ Apie rusę, į pasiūlymą užkąsti atsakiusią: „Mano darbas – nevalgyti.“, ir jos tautietę, kuri kelias dienas trukusios fotosesijos vidury nebepajėgė stovėti, o pabaigoje tegalėjo gulėti. Apie Paryžiuje dirbančią merginą, reguliariai atsiduriančią ligoninėje, kur medikai sulašina maitinamojo fiziologinio tirpalo. Apie manekenes, kurių odą dengia pūkeliai: jie – vienas iš anoreksijos požymių, nes maisto negaunantis kūnas užsiaugina jų mėgindamas išsaugoti šilumą.
Kai nežinai, kaip kuriamos mados elito kolekcijos, nematai tikrojo vaizdo. Eksredaktorė savo knygoje patvirtina egzistuojančią nuomonę, kad modeliams keliamas „size zero“ reikalavimas atsirado ne be tam tikros orientacijos vyrų įtakos („Yra keletas mados dizainerių, kuriuos aš norėčiau asmeniškai pasmaugti“), tačiau taip pat konstatuoja, kad kaltinti vien juos būtų klaidinga.
Ydingos dėlionės dalių daug: stereotipus puoselėjantys glamūriniai žurnalai ir jų mados redaktorės, pačios dažnai turinčios valgymo sutrikimų; dėl merginų liesumo galvos nesukantys, tik savo menu besirūpinantys fotografai; tam tikro sudėjimo ir ūgio manekenes „štampuojančios“ agentūros; pačios merginos, dėl karjeros sutinkančios tapti judančiais skeletais, ant kurių gerai atrodo dizainerių kūriniai...
Paaugliškas kūnas garsių dizainerių dirbtuvėse naudojamas kaip pagrindas kuriant ir konstruojant naujus drabužius. Jau gatavus juos tegali demonstruoti panašių apimčių manekenės.
Šie prasideda nuo darbo su vadinamaisiais „fit“ modeliais (angl. „fit“ – „tikti“). Minėtoji mergina, palaikanti gyvastį fiziologiniu tirpalu, – „fit“ modelis, kurio paaugliškas kūnas garsių dizainerių dirbtuvėse naudojamas kaip pagrindas kuriant ir konstruojant naujus drabužius. Jau gatavus juos tegali demonstruoti panašių apimčių manekenės. Po sezoninių mados šou kolekcijos pasidaro prieinamos žiniasklaidai ir ji fotosesijoms, suprantama, renkasi merginas, kurios telpa į pavyzdinius ir vienetinius dizainerių fantazijos vaisius.
„Iš Europos gaudavome neįtikėtinai mažų haute couture – jie primindavo krikšto drabužėlius“, – ironizuoja mados kasdienybės žinovė iš Australijos. Pasak jos, sukasi užburtas ratas, kurį itin sunku sustabdyti, nes mados diktatoriai suinteresuoti bet kokia kaina išlaikyti visa apimančią kontrolę, garantuojančią valdžią, šlovę ir pinigus mados pasaulyje, kuriame konkurencija tokia arši. Liesi (perkarę?) kūnai, užtikrinantys idealų drabužių gulėjimą ir kritimą, – žaidimo dalis.
Užgauli etiketė
Netgi mados ekspertai, kritikuojantys dabar egzistuojančią tvarką, pripažįsta, kad modeliams, turintiems kūno linkių, tegu dailių ir grakščių, dizainerių kūriniai ne visada tinka taip pat tobulai kaip liesoms ir plokščioms manekenėms. Todėl, pasak Kirstie Clements, „daugeliui A klasės mados kūrėjų idėja įgyvendinti savo sumanymus siuvant 10 dydžio (pagal JAV standartą - red.) drabužius kelia siaubą ir jie tikrai nenorėtų jų matyti „gliancinių“ žurnalų fotosesijose“.
Regis, ko tokiame egocentriškame pasaulyje gali tikėtis merginos, kurioms gamta davė moteriškas, bet ne „fashion“ formas? Visgi jos į jį braunasi. Ir, ačiū Dievui, atsiranda amžinąjį įšalą tirpdančių dizainerių ir leidinių, kurie duoda darbo vadinamiesiems „size plus“ modeliams.
TAIP PAT SKAITYKITE: Christy Turlington: supermodelis be stereotipų
Jei jūs – liekna, sportiška, turite nepriekaištingą kūno masės indeksą pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, esate, remiantis mados standartais, „size plus“.
Galbūt nustebsite, bet „size plus“ prasideda nuo US 8 (UK 12, EU 40, LT 46) dydžio. Taigi, jei jūs – liekna, sportiška, turite nepriekaištingą kūno masės indeksą pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, esate, remiantis mados standartais, „size plus“. Žodžiu, storoka. Ačiū bent už tai, kad drabužių, kurie siuvami eilinėms moterims, etiketės tokio užrašo neturi – jis neskamba kaip komplimentas, tiesa? Bet nestandartinių apimčių modelius, išdrįsusius manyti, kad jie gali būti savi mados šventovėje, lydi „size plus“ stigma.
„Mano kūnas stangrus ir sveikas, tačiau mados industrija jį vertina kaip „daugiau nei normalu“. Įgriso iki gyvo kaulo! Prieštarauju, kad žmonėms būtų klijuojama „size plus“ etiketė. Tai užgaulu. Aš esu modelis, kaip ir visi kiti“, – piktinasi pastaruoju metu karjeros laiptais sėkmingai kylanti aukštaūgė (188 cm) Robyn Lawley, nešiojanti US 12 dydžio drabužius.
Ji jau dirbo su „Ralph Lauren“, „Vogue“, dalyvavo „Chantelle“, „Boux Avenue“ apatinio trikotažo reklamos kampanijose, o šiemet tapo vienu iš modelių, išrinktų demonstruoti įvairių gamintojų maudymosi kostiumėlius specialiame kasmečiame „Sports Illustrated“ numeryje.
Patekti į jį – milžiniška sėkmė ir Robyn – pirmasis „size plus“ kategorijos modelis, kuriam nusišypsojo Fortūna. Gražuolė neneigia, jog yra mėginusi sulieknėti taip, kad atitiktų įsigalėjusius reikalavimus. Tačiau net labai stengdamasi ir numetusi daug svorio ji taip ir neįžengė į „size zero“ teritoriją. Turbūt gerai, kad nepavyko: ten ankšta ir itin žiaurios taisyklės, o teritorijoje, kurioje nereikia taip alinti ir kankinti savo kūno, Robyn jau pastebėta ir įvertinta.
Ji atsistojo į vieną gretą su Sophie Dahl ir Crystal Renn – manekenėmis, turinčiomis dailius veidus, apetitiškas figūras ir sugebėjusiomis jau anksčiau patekti į Olimpą.
Be Robyn, „Sports Illustrated“ šiemet atsirado dar viena tokio kūno savininkė – neabejotinai „size plus“ modelis Ashley Graham (US 16). Būtent ją savo reklamoje įamžino maudynių drabužėlius gaminanti firma „Swimsuits For All“. „Žinau, kad mano linkiai seksualūs, ir aš noriu, kad kiekviena moteris taip pat vertintų savuosius. Nėra priežasties juos slėpti. Pasaulis pasirengęs matyti tokius kūnus kaip mano – realius – su bikiniais“, – pareiškė 28 metų modelis viename iš ta proga duotų interviu.
Niekieno žemė
Egzistuoja didžiulė niekieno žemė. Ten įstrigę modeliai negauna darbo, nors jų kūnai – nuostabūs, visiškai proporcingi.
Džiaugdamasi sėkme Robyn santūriai vertina savo ir panašių į ją manekenių galimybes atsidurti ant mados šou podiumų: „Egzistuoja didžiulė niekieno žemė. Ten įstrigę modeliai negauna darbo, nors jų kūnai – nuostabūs, visiškai proporcingi. Mados dizaineriai nieku gyvu nenori peržengti antro dydžio ribos, todėl nėra įvairovės. Aš apskritai manau, kad visas tas modelių skirstymas – labai kontroliuojantis ir efektyvus būdas priversti mus visą dėmesį sutelkti į svorį, o ne intelektą ir vidines galias. Industrijai naudinga, kai užuot kėlusios klausimus dėl savo teisių, jėgas eikvojame tam, kad atitiktume mums primetamus fizinius standartus.“
TAIP PAT SKAITYKITE: 35-ąjį gimtadienį švenčiančiai Gisele Bundchen – sveikinimų lavina „Instagram“ tinkle
Apie tai kalba ir kitas laimės kūdikis – Myla Dalbesio (US 10), kuri 2014-aisiais buvo pakviesta dalyvauti „Calvin Klein“ apatinio trikotažo pristatymo kampanijoje ir fotografavosi kaip lygi su „normaliomis“ Lara Stone, Jourdan Dunn, Amanda Welsh, Ji Hye Park. „Calvin Klein“ mados namai sukūrė „Perfectly Fit“ liniją siekdami pabrėžti, kokios moterys įvairios – ir odos spalva, ir kūno matmenimis, ir poreikiais.
Prieš tapdama „Calvin Klein“ žvaigžde Myla, taip pat kaip Robyn, išgyveno sunkų savęs niokojimo periodą mėgindama „normalizuotis“, bet galų gale irgi atsikratė idėjos tapti „size zero“. Vienos iš mados viršūnėje esančių kompanijų dėmesys suteikė Mylai vilties, kad pasaulis keičiasi, tačiau, merginos nuomone, podiumus permainos pasieks vėliausiai. O kad jos įgautų pagreitį, kiekvienas tegu daro, ką gali.
Tikroji įvairovė – tai ne nulinis ir antras dydžiai vienoje pusėje ir šešioliktas – kitoje. Tarp jų plyti vidurio žemė, kurioje yra daug puikių manekenių.
„Aš gaunu penkiolikmečių elektroninių laiškų, kuriuose rašoma, kad mano istorija paskatino jas geriau apie save galvoti, kad jos pasijuto galinčios priimti savo aštunto ir dešimto dydžių kūnus. Esu patenkinta, kad inspiravau tokią diskusiją ir tokias mintis. Aš taip pat viliuosi, kad galėsiu atidaryti duris kitiems modeliams, savo draugėms, patekusioms į klišių „normalus“ ir „normalus plius“ spąstus. Tikroji įvairovė – tai ne nulinis ir antras dydžiai vienoje pusėje ir šešioliktas – kitoje. Tarp jų plyti vidurio žemė, kurioje yra daug puikių manekenių.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Supermodelis, keturių vaikų mama Natalija Vodianova grįžta reklamuoti „Miss Sixty“