„Radiocentro“ balsas Justė Žičkutė su klausytojais sveikinasi jau ketverius metus. Gegužę 27-ą gimtadienį švęsianti moteris radijo pasaulyje atsirado vedama noro įgyvendinti savo svajonę ir tiesiog parašė laišką RC stočių grupės programų vadovui.
Justė darbą radijuje derina su filmavimais LNK laidoje „KK2“, šiuo metu dalyvauja ir BTV projekte „Muzikinė kaukė“. Be to, šiokiadieniais ji kartu su kolegomis „Radiocentre“ dalina pinigus, o klausytojai kiekvieną valandą gali laimėti 3000 eurų. Apie malonumą dalinti pinigus ir kitus nuotykius radijo karjeroje – Justės interviu.
Juste, prie pulto tu jau ketveri metai. Ar yra dainų, kurias išgirdusi nori išjungti?
Teatleidžia man visų mylimas Donatas Montvydas, bet jo eteryje atsiklausiau tiek, kad į savo būsimas vestuves, jeigu tokios įvyks, padainuoti kviesčiau kitą dainininką (juokiasi). Egzistuoja posakis, kas per daug – tas nesveika. Matyt, persivalgiau Donato dainų. Ir tai yra mano komplimentas jam. Išjungti eteryje Donato populiariausių kūrinių negaliu, tačiau visada yra išeitis – sumažinti grotuvo garso lygį niekas nedraudžia (šypsosi).
O gal kažką atradai?
Labai džiaugiuosi, kai atrandu kažką lietuviško. Pavyzdžiui, GJan. Atrodo kukli, santūri mergina, bet pasiklausykite, kokia iškalbinga jos kūryba. Su malonumu klausau jos dainų, lyg kokia paauglė laukiu jos naujienų. Niekaip neatsiklausau britų atlikėjos Dua Lipos. Pamenu, kai eteryje kasdien pradėjome groti naują jos ir Calvin Harris kūrinį „One Kiss“, net ir po kelių mėnesių vis dar džiūgavau pamačiusi jį grojaraštyje. Taip pat dievinu britų pop scenos atlikėją Harry Styles. Ypač žaviuosi George Ezra, Rag'n'Bone Man ir Sam Smith balso tembru.
Kada ir kaip Justės, kuri yra kilusi iš pusantro tūkstančių gyventojų turinčių Vėžaičių, gyvenime atsirado radijas?
Radijas atsirado po pirmųjų metų televizijoje. Baigiau politikos mokslų bakalauro studijas ir supratau, kad dabar atėjo metas įgyvendinti seną svajonę – padirbėti radijuje. Komunikuoti man visada sekėsi, o radijas atrodė magiška vieta tai daryti. Gal todėl „Radiocentras“ visada taip traukė. Žinoma, norėti yra viena, o kaip į tą radiją patekti – ča jau kitas klausimas, užsukusi į darbo skelbimų portalus pasiūlymo taip paprastai nerasi. Todėl ėmiausi iniciatyvos – parašiau laišką RC stočių grupės programų direktoriui Donatui Bučeliui.
Esi sakiusi, kad TV vedėjos idealas tau yra Rasa Tapinienė. O į ką norėtum lygiuotis radijuje?
Lygiuotis nenoriu į nieką, nes riba tarp kito profesionalo gerųjų savybių perėmimo ir to žmogaus kopijavimo – labai slidi. Man atrodo, kad radijas yra ta vieta, kurioje aš esu aš. Klausytojai mane girdi tokią, kokią kasdienybėje pažįsta artimieji bei draugai. Sutikit, būti tuo, kuo esi, šiais laikais yra didžiulė prabanga ir darbas radijuje man ją suteikia. Taip, mūsų laidų formatas įprastai nekinta, turime savo rubrikas, tačiau jų turinys – kasdien kinta, todėl net ir turėdamas tą pačią informaciją ją gali pateikti kitoniškai, o tai gali padaryti tik atradęs tave nuo kitų skiriantį grūdą.
O ar galima atsikratyti meilės radijui?
Kad galėčiau atsakyti į šį klausimą, reikėtų kuriam laikui sustabdyti darbą radijuje ir pasakyti, kaip sekasi gyventi be jo. Tačiau užtenka poros savaičių atostogų, kad vėl pasiilgčiau mikrofono, tiesioginio eterio traukos ir mikliai pirštais valdomo pulto. Visi kartoja tą patį, o aš norėčiau tik pritariamai linktelėti – kartą paragavęs darbo radijuje, sustoti negali. Iš tiesų, dar niekada negirdėjau, kad buvę radijo laidų vedėjai apie radijo laikus kalbėtų be nostalgijos ir širdį glostančių prisiminimų.
Kas geriausio tau yra nutikę radijuje?
Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad per darbo radijuje metus nusimečiau daug šarvų – nedrąsos paklausti, pasakyti taip, kaip atrodo teisinga man, paskambinti šalies įžymybei ir pakviesti jį pokalbiui eteryje. Tų baimių per ketverius metus nebeliko. Studija – mano šventovė, kurios aurą, beje, nusinešu ir į televiziją. Ne kartą esu sulaukusi pagyrimo, kad pradėjusi dirbti „Radiocentre“, tapau ir geresne TV laidų vedėja.
Matyt, visiems yra pasitaikę ir juokingų nutikimų...
Pamenu, kaip vieną kartą į eterį paskambino vyresnio amžiaus moteris. Vos jai pradėjus kalbėti pagalvojau, kad balsas labai panašus į mano močiutės Birutės. Paklausiau, kuo ji vardu. Moteris atsakė, kad Julija. Net sutrikau, nes iš tiesų jaučiausi taip, lyg kalbėčiau su savo močiute. Po pokalbio jai paskambinau ir paklausiau, kas ką tik įvyko. Pasirodo – neklydau. Močiutė pakeitė savo vardą ir suorganizavo anūkei „išdūrkę“.
Buvo ir kitokia situacija. Pirmaisiais darbo „Radiocentre“ mėnesiais dar nebuvau įvaldžiusi techninių ir tvarkos grojaraštyje subtilybių. Tai va, sėdžiu tualete ir girdžiu, kaip eteryje pasigirsta tyla. Niekas negroja. Užsivilkusi iki kelių džinsus atbėgau iki studijos ir paleidau muziką. Džiaugiuosi, kad tuo metu redakcijoje jau nieko nebuvo, nes būtų pamatę „ne tą Justę“ (kvatoja).
Pasitaikė keistų klausytojų?
Į atmintį labiausiai įsirėžė klausytojas, kuris eterio metu bandė pakviesti į pasimatymą, o po eterio ir braškių į studiją buvo atvežęs. Tiksliau tariant, darbuodamasi prie pulto pamačiau pro langą brukamą braškių pintinę ir vyrišką ranką. Iškart supratau, kad tai – tas pats klausytojas, pokalbio metu kvietęs mane pasimatyti.
O tavo širdies draugas ištikimas „Radiocentro“ klausytojas?
Nežinau, kaip buvo iki man pradedant dirbti radijuje, tačiau dabar, kiekvieną kartą įlipus į draugo automobilį, matau įjungtą „Radiocentrą“. Nemeluosiu, malonu, kai draugas atpasakoja eterio metu nugirstą mano ir klausytojo pokalbį, išgirstą faktą ar pasakytą mintį.
Esi populiari, ar jau teko persirgti „žvaigždžių liga“?
Žvaigždžių liga niekada nesirgau, o jeigu taip būtų nutikę, tėvai greitai būtų mane išgydę (šypsosi). Manau, kad išgarsėti tokioje mažoje pramogų pasaulio rinkoje kaip Lietuvoje – nėra raketų mokslas. Kalbant apie populiarumą, nebuvau ir nesu ryškiausia pramogų pasaulio žvaigždė ir to priežastis – paprasta. Nors mano darbas televizijoje ir radijuje yra pakankamai viešas, visgi savo gyvenimą pasilieku sau ir jo per daug neviešinu. Tai jau kitų, vadinamųjų influencerių, darbas, kurie už atvertas privataus gyvenimo duris gauna neblogus pinigus.
Darbas radijuje, televizijoje, muzikiniuose projektuose... lieka laiko laisvalaikiui?
Karantinas labai apribojo laisvalaikio galimybes, tačiau išugdė naujus įpročius. Kasdien bet kokiomis oro sąlygomis einame su draugu pasivaikščioti. Iš naujo atradome sostinę, ne tik senamiestį, bet ir mikrorajonus – juos išvaikščiojome kiaurai įstrižai. Pastebėjau, daug kam šiuo metu pramoga tapo važinėjimasis automobiliu. Mes – ne išimtis. Pasivažinėjimai po naktinį Vilnių tapo it pasaka prieš miegą. Sekmadieniais mėgstame pasilepinti pirtimi bei jos malonumais – eterinių kvapų terapija, masažu su medumi. Daug laiko praleidžiu ruošdamasi naujiems „Muzikinės kaukės“ pasirodymams, tad nuobodžiauti nėra kada.
Kasdien su kolegomis „Radiocentre“ dalini pinigus, iš viso – net 30 tūkstančių eurų. Kur TU išleistumei didįjį prizą – 3000 eurų?
Per tą nelemtą pandemiją velniškai pasiilgau naujų potyrių, spalvų, kvapų, valgių. Tad pirmiausia pinigus panaudočiau kelionei į Amsterdamą, nes ten turėjo įvykti itin mano laukiamas Dua Lipos koncertas. Iškart po jo su likusiais pinigais keliaučiau į JAV. Norėtųsi savęs nevaržyti – pamatyti tiek betoninį Niujorką, Soho rajone išgerti kokybiškos kavos, tiek aplankyti gamtos stebuklus.
Ir pabaigai, Juste, tavo palinkėjimai „Radiocentrui“ gimtadienio proga?
Užaugau klausydamasi „Radiocentro“, o dabar skaičiuoju jau ketvirtus čia darbo metus. Per visą tą laiką „Radiocentras“ man buvo kažkas labai artimo ir savo. Kaip koks artimas bičiulis, kuris ne tik pakels ūpą, bet ir palepins naujausiais hitais. Mano mylimas „Radiocentre“, buvai ir esi gerą nuotaiką, optimizmą bei šypseną dovanojantis radijas. Būk toks dar 30 metų!
„Radiocentro“ žaidimo „Trys iš eilės“ esmė – išgirdus savaitės atlikėjo dainą siųsti žinutę numeriu 1670, registruotis ir tikėtis laidų vedėjų skambučio. Žaidimas vyksta šiokadieniais nuo 9 iki 17 valandos. Kelis kartus per dieną „Radiocentras“ dalina pinigus, o klausytojai gali laimėti 3000, 300 ir 30 eurų piniginius prizus. Registracija žaidime „Trys iš eilės“ prasideda nuskambėjus pirmiesiems savaitės atlikėjo dainos akordams, ir baigiasi praėjus minutei nuo jos (arba po antros, trečios dainos – red. past.) pabaigos.