Kineziterapijos ir sporto studijoje „FitLife“ per vieną užsiėmimą išbandau dar Josepho H. Pilateso išrastą bei šiuolaikinių sporto specialistų patobulintą įrangą – pilateso treniruoklius. Ir galvoju: jeigu jų išradėjas, vaikystėje sunkių ligų nukamuotas, galėjo tapti garsiu gimnastu, naru bei slidininku, tai gal ir man pavyks atsikratyti įsitikinimo, kad maudžianti nugara – pateisinama priežastis nesportuoti.
Asmeninis treneris Romas, vedantis mane fizinio tobulėjimo keliu, jau per pirmą užsiėmimą pasako, kad nieko nedarantys visada suranda daugybę pasiteisinimų. Aš juos, tuos vis žadančius sportuoti, suprantu: ir pati tų priežasčių, kodėl pradėsiu „nuo kito pirmadienio“, atrasdavau galybę.
Bet šįkart įsitaisau ant vieno iš treniruoklio, vadinamo „Reformeriu“, ir mėginu daryti pusiau špagatą. Mane pamoko kaip atsistoti, kaip laikytis rankomis, kaip išsitiesti – iš pirmo žvilgsnio nieko sudėtingo. Iki gulbės grakštumo, aišku, toloka, bet pradžia lieku patenkinta.
Tiesą pasakius, anksčiau į pilateso subtilybes nesigilindavau: stereotipiškai galvodavau, kad tai tiesiog kažkokie nesudėtingi pratimai, moterų grupėse daromi ant jogos kilimėlių.
Pirmiausia nustembu išsiaiškinusi, kad pilateso treniruokliai tinka ne tik moterims, bet ir vyrams, ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir tiems, kam skirta reabilitacija. Kad pratimai su šia įranga rekomenduojami net sergantiems širdies, kraujagyslių, sąnarių ar stuburo ligoms.
Kad Pirmojo pasaulinio karo metais vokietis Pilatesas pirmuosius savo treniruoklius išrado rūpindamasis nevaikštančiais ligoniais, o emigravęs į Niujorką ir atidaręs savo studiją tapo itin populiarus tarp profesionalių šokėjų. Beje, sako man treneris, net Cristiano Ronaldo mankštinasi su pilateso treniruokliais.
Žinoma, tyliai pasidžiaugiu už Ronaldo. O tada, kol su koja stumdau atramą ant judančios platformos, sužinau, kad šis daiktas skirtas kūno balansui palaikyti ir ypač tvirtina kojų dvigalvius bei keturgalvius raumenis (kas pamiršo, kur jie – tai šlaunies viršus ir apačia).
Tada persėdu į kadilaką. Tai yra, mane ant jo paguldo, liepia kojomis įsiremti, o rankomis įsitverti. Gultis ir keltis. „Cadillac“ – toks kito treniruoklio pavadinimas. Ir, galiu pasakyti, visai smagu juo „važiuoti“.
Beje, apie prieš tai bandytą „Reformerį“ treneris paaiškina, kad šis treniruoklis – šioks toks išdavikas: su šia įranga atliekant pratimus iškart pasimato, kas žmoguje kreiva, kurie raumenys mažiau dirba ar išvis neveikia.
„Nė vienas mūsų nėra simetriškas, raumenys, ypač vidiniai, prilaikantys mūsų skeletą, gali dirbti nevienodai, – pasakoja Romas. – Padedant treniruokliui, jo spyruoklėms esi priverstas viską daryti tolygiai. O geriausia, kad pratimo sudėtingumą galima parinkti pagal konkretaus asmens sportinį pasiruošimą“.
Raktinis žodis – „parinkti“. Treneris sako, kad kol žmogus išmoks teisingai atlikti pratimus su pilateso treniruokliais, prireikia kokių trisdešimties individualių užsiėmimų. Nes kitaip gali sau ne tiek padėti, kiek pakenkti. Jis parodo į naujokę, sąžiningai vargstančią prie kitos sporto įrangos, o tada nuskuba jai į pagalbą.
Žiūriu į ją šiek tiek išdidžiai: man tai jau praeitas etapas. Nors, prisipažinsiu, pirmą kartą darydama kai kuriuos pratimus dūsavau ir klykiau garsiau už ją. Patikėkite, kai tau skauda nugarą, bijai net menkiausio judesiuko, kuris, kaip tau atrodo, tik pakenks. Ir kai treneris pakabina aukštyn kojomis, tikrai vaidenausi, kad tau tuoj „šakės“.
„Paprastai būna du tipai žmonių, kurie ateina čia dėl nugaros skausmų, – sako Romas. – Tie, kurie iki tol nesportavo, nesimankštino, dirba sėdimą darbą ir metams bėgant pradeda jausti nugaros skausmus. Jei pakitimai nedideli, jie lengviau atstatomi. Kita grupė žmonių – buvę profesionalūs sportininkai, baigę karjerą – jų reabilitacija kur kas sudėtingesnė“.
O tada jau ne pirmą kartą išklausau, kad mankštintis reikia kasdien – neužtenka porą kartų per savaitę ateiti į klubą. Nes mes net sėdime netaisyklingai, o daugelis – ir bėgioja. Blogiausia, kad naujai iškepti maratonininkai, užsukę į treniruoklių salę tuos savo pertemptus raumenis dar papildomai užkrauna dideliais svoriais. Tik laiko klausimas, kada nuo per didelių krūvių tokiems bėgimų entuziastams pradės kažkur skaudėti.
Ir ta proga Romas prisimena vieną atvejį iš savo patirties, kai į jį kreipėsi garsus Lietuvos turtuolis. Atėjo žmogus persikreipęs, nes viską skauda. Pasportavo, po kelių savaičių jam pagerėjo, išvyko į komandiruotę. O grįžęs ėmė skųstis, kad vėl skausmai sugrįžo. Romas klausia, ar komandiruotėje mankštinosi? Nustebęs žmogus: „Nesupratau, tai ką – man visą laiką dabar reikės sportuoti?“