Ji24.lt portalas visą vasarį siūlė dalytis pirmosios meilės prisiminimais, siunčiant istorijas konkursui „Pirma meilė nerūdija“. Publikuojame vieną paskutiniųjų istorijų ir jau vasario 26 d. skelbsime balsavimą!
Visas konkursui atsiųstas istorijas rasite ČIA.
Mūsų gyvenimai niekada neatsiejami nuo meilės. Meilės artimui, meilės vaikui ir, be abejonės, meilės vyrui. Tik kaskart tas mūsų įsivaizduojamas meilės jausmas būna vis kitoks. Kartais jis apsigyvena mūsų mintyse ir užvaldo visus mūsų sprendimus. Kartais būna labai švelnus, malonus ir apgaubia visą kūną jaukumu. Kartais neleidžia ilgai užmigti naktimis. Kartais įkvepia naujiems dalykams, išbandymams, iššūkiams.
Bet ar esate girdėję apie sielos meilę? Kai įsimyli tavo siela, o ne fizinis kūnas ar akys, matančios patrauklius kito žmogaus bruožus, ne ausys, girdinčios meilius žodžius, bet tuomet, kai vieno žmogaus siela įsimyli kito žmogaus sielą. Kai susitinka dviejų žmonių akys, o jose jie abu pamato vienas kito vidinį grožį. Supranta vienas kitą tylėdami. Įžvelgia tokias vidines stiprybes, kurių niekas iki šiol nematė.
Tuomet gimsta tikroji pirmoji gyvenimo meilė. Didžiulė, neišmatuojama, nesibaigianti, spalvota, suteikianti tavo sielai sparnus ir gyvenimo pilnatvę.
Nors nemažai gyvenimo metų nugyvenau, bet nebijau pripažinti, kad po skaudžių santykių, skyrybų, netekčių, įdėtų vilčių ir pastangų mylėti, pirmą kartą savo gyvenime sielos akimis pamilau būdama 29 metų.
Beprotiška ir nesuvokiama. Vienu metu būti suaugusiai, susiformavusiai asmenybei, o tuo pačiu viduje pirmą kartą jausti neaprėpiamo tikrumo, jautrumo, atvirumo jausmą. Tas, kas yra patyręs tą jausmą – supras, o kas nėra patyręs, visą gyvenimą jo ieškos. Tikėsis sutikti tas sau skirtas sielos akis.
Kai myli visa siela, myli akimis, myli tyloje, myli besąlygiškai, visas gyvenimas įgauna visiškai kitokias spalvas, kad ir kokio amžiaus tu bebūtum. Mano pirmas pasimatymas su savo sielos meile truko 14 valandų. Keturiolika beprotiškai jaukių valandų tylėjimo ir žiūrėjimo vienas kitam į akis. Daugiau nieko. Tiesiog tyla.
Ir žvilgsniai, žvelgiantys taip giliai. Nes žvelgiant į žmogaus sielą visi žodžiai nebetenka prasmės. Klausite – ar taip tikrai būna? Ar taip rodoma tik filmuose? Taip, tai egzistuoja. Tai kiekvienos sielos siekiamybė. Tik ne kiekvienam šiame gyvenime lemta keliauti per pasaulį, sutikti būtent savo sielos draugą, ir patirti tokį tyrą jausmą. Pirmą ir vienintelį kartą gyvenime.
Aš esu laiminga. Aš šį jausmą nešioju širdyje.