Jurgita Vaskel: „Atostogos išties moka sugriauti streso rutiną“

Jurgita Vaskel / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Kūrybininkė Jurgita Vaskel, žurnalui „Laimė“
Publikuota: 2020-09-07 08:07
Jų skonis lyg braškių, jos kvepia kremu nuo saulės ir nupjauta žole. Tiesa, iki jų tenka išlieti nemažai prakaito – taupyti, organizuoti ir planuoti, bet – taip, daugeliui vasaros atostogos simbolizuoja galimybę atsitraukti nuo kasdienybės ir patirti laimės akimirkų. Ir šių šiemet kaip niekad nusipelnėme visi.

Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.

Kai namuose neplanuotai teko likti ilgų karantino „atostogų“ su dviem mažamečiais ir, regis, nesibaigiančiu atsakomybių sąrašu, aš, dirbanti mama, kartais pasijusdavau netekusi jėgų, pametusi galvą ir nebesurenkanti sveiko proto likučių. Ir mintis, kad tuo nelengvu metu nebuvau viena tokia nei Lietuvoje, nei juo labiau pasaulyje, ne itin guodė. Nuovargis mane paverčia irzlia, išsikvėpusia, šypsenos išspausti negebančia papilkėjusio veido būtybe, norinčia namuose uždengti visus veidrodžius. Kai nepatinki pati sau, kaip galėtum patikti aplinkiniams?

Apatija, energijos trūkumas, nuotaikos pokyčiai – klasikiniai streso požymiai. Ėmusi ieškoti būdų, kaip sau padėti, atradau, kad, ištikus dar vienai „kodėl aš daugiau šaukiu nei šypsausi“ krizei, šiek tiek padeda trumpas atsitraukimas – dešimt minučių vonios kambaryje giliai pakvėpuoti sėdint ant vonios krašto, bet kuri „Draugų“ serija ar labai lėtai ir kruopščiai raudona spalva dažomos lūpos. Taip, visa tai – priešnuodis stresui. Blogoji naujiena – jis trumpalaikis.

Tikros atostogos“. Štai kas sukosi galvoje visus tuos du ilgus kaip tūkstantmetis mėnesius tarp keturių sienų. Susikurti erdvės sau reikia kiekvienam. Ir vasaros atostogos gali būti puikus laikas tai padaryti. Stresas, nerimas ir rūpesčiai sendina, o atostogos – nesvarbu, keliaujant aplink pasaulį ar bimbinėjant po sodą, leidžia pirmuosius tris išjungti ir įkelti abi kojas į „dabar nieko neveikiu“ režimą.

Poilsis yra darbo dalis, tokia pat svarbi kaip koncentracija ir disciplina

Poilsis yra darbo dalis, tokia pat svarbi kaip koncentracija ir disciplina, laiko planavimas bei išsikeltų tikslų sistemos paisymas. Įtempti deadline᾽ai, priimti būtini sprendimai, milijonai rutininių darbų ar dėl pandemijos susiklosčiusi situacija – suaugusiųjų gyvenimas kupinas streso, net jei ir mėginame sau įrodyti, kad taip nėra. Panirę į darbus ir buitį tampame irzlūs, prislėgti, neramūs, prastėja atmintis ir padidėja galimybės priimti netinkamus sprendimus. Dar daugiau – rizikuojame užsidaryti tarp keturių sienų, tapti vienišiais ir susirgti depresija. Netgi žmonės, teigiantys, kad įtemptas gyvenimo būdas – jų kasdienis variklis, pripažįsta, jog retsykiais ir jie nori bent trumpam nuo visko pabėgti.

Mokslininkai skaičiuoja, kad net keturių atostogų dienų užtenka stresui sumažinti. Mano patirtis sako, kad iš tiesų ilsėtis pradedu maždaug nuo antros atostogų savaitės. Tamperės universiteto Suomijoje psichologai mano panašiai: 2013 metais jų paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad sveikata ir psichologinė savijauta ima gerėti gana sparčiai, tepraėjus dviem atostogų dienoms, o didžiausias teigiamas poveikis juntamas aštuntą atostogų dieną.

Poilsiauti po vieną ar kartu, likti savame mieste ar šalyje arba keliauti pažinti svetimų kraštų – savarankiškas sprendimas, bet atostogų nauda neabejotina ir šeimų santykiams. Tarptautinė grupė mokslininkų priėjo prie išvados, kad šeimos atostogos stiprina bendravimą ir artumą. Atostogos drauge, prisiminimai ir laikas, praleistas kartu toli nuo kasdienės veiklos, skatina vadinamąją bendrąją patirtį puoselėjant augančius ir išlaikant esamus ryšius.

Pailsėję gebame suimti save į rankas, į problemas pažvelgti iš kito kampo

Prisiminkite paskutines savo atostogas – greičiausiai iš jų grįžote laisvesni, lengvesni (lygiau įdegę) ir vėl pasirengę užkariauti pasaulį (arba bent jau tuštesnėmis galvomis naujoms mintims ir idėjoms). Pailsėję gebame suimti save į rankas, į problemas pažvelgti iš kito kampo, ramiau reaguoti į kylančius sunkumus. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. Vieno jų, 2009 metais atlikto Kanados mokslininkų, metu paaiškėjo, kad tiek aktyvios (intensyviai sportuojant ar kopiant į kalnus), tiek ir pasyvios (tįsant paplūdimyje įsikandus gaivaus gėrimo šiaudelį) atostogos padėjo sušvelninti tyrime dalyvavusių teisininkų darbe patiriamą stresą. Britų tyrėjas Scottas McCabe pastebi, kad atostogos ne tik leidžia pailsėti nuo darbo. Naujos patirtys plečia akiratį, suteikia galimybę mokytis ir atrasti tarpkultūrinio bendravimo naudą, skatina asmeninį ir socialinį tobulėjimą. Mokslininkas toks įsitikinęs atostogų nauda žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, kad rekomenduoja Didžiosios Britanijos vyriausybei suteikti finansinę paramą šeimoms, neišgalinčioms atostogauti savo lėšomis!

Vienos taisyklės, kaip atostogų laiką išnaudoti geriausiai, nėra

Taip, atostogos išties moka sugriauti streso rutiną. Jos laikomos vienu iš laimės šaltinių, jų nauda gyvenimo kokybei neabejotina. Vienos taisyklės, kaip atostogų laiką išnaudoti geriausiai, nėra. Psichologai pataria užuot svarsčius, kur keliauti, kiek nukeliavus praleisti laiko ir ką veikti, verčiau susitelkti į dalykus, kurie iš tiesų svarbūs šią akimirką: sklandžią atostogų pradžią, atsiribojimą nuo kasdienių rūpesčių, patiriamą malonumą, galiausiai – įsimintiną atostogų pabaigą ir laipsnišką grįžimą į už pečių paliktą realybę. Juk, kaip dainavo bitlai, „rytoj gali lyti, todėl šiandien pasimėgausiu saule“. Ir bent jau aš šią vasarą planuoju taip ir padaryti.

 

Šis tekstas publikuotas žurnale „Laimė“. Laimės kelių – daugybė. Žurnalas „Laimė“ kviečia kartu leistis į kelionę jos ieškant. Kiekvieną mėnesį – nauja „Laimė“. O kad ji lydėtų visus metus, pasinaudokite puikiu prenumeratos pasiūlymu. Prenumeruoti visada pigiau nei pirkti! Be to, „Laimė“ pati ateis į jūsų namus.

Naujausi straipsniai