„Prisipažinsiu: bijau gyventi be santaupų, nuo algos iki algos. Man labai baisu, kad kas nors atsitiks, o aš neturėsiu pinigų staigiai pagalbai. Visose gyvenimo situacijose jaučiuosi daug ramiau, turėdama atsargines duris“, – prisipažįsta žurnalistė Jurga Baltrukonytė. Šiuo metu ji taupo moderniai – „Swedbank“ E. taupyklėje.
Jurga, visada buvote racionali, skaičiuojanti?
Vieną sykį, tada man buvo gal šešeri, mama iš darbo parnešė be proto skanų pyragą. Tokį skanų, kad galėjai visą suryti akimirksniu. Bet aš tik vos paragavau, o didžiąją dalį suvyniojau į popierių ir pasidėjau į spintą: laikiau tėčiui, kuris buvo išvykęs į komandiruotę. Kai grįžo, pyragas dvelkė rūgštele ir pelėsiais. Teko išmesti, labai verkiau dėl to.
Man iki šiol gaila išmesti maistą, todėl dažnai peržiūriu šaldytuvo turinį ir sugalvoju, kur panaudoti padžiūvusias bulves, sūrio ar dešrelių likučius, vakarykštes košes ar per klaidą nusipirktą neskanų maistą.
Greičiausiai, racionalesnis tampi, kai išvyksti iš tėvų namų, kur ir šaldytuvas visada buvo pilnas, ir mokesčius už butą kažkas sumokėdavo. Kai prieš visa tai atsistoji vienas, imi skaičiuoti ir planuoti. O man tai nutiko gana anksti: septyniolikos išvažiavau studijuoti į Vilnių.
Studijų metais taupydavau kelionėms. Pavyko daugybę kartų lankytis Kaukaze – savaitėmis kopdavome į kalnus. Buvau baisiai sunkiame slidinėjimo žygyje Karelijoje.
Noras keliauti buvo toks stiprus, kad stengiausi gerai mokytis, ir visada gaudavau padidintą stipendiją. Jos užtekdavo blynams Vilniaus Pilies gatvės blyninėje ir bilietams. Be abejo, kai reikėdavo, į finansinę pagalbą atskubėdavo tėvai. Tik jie bijodavo mano kelionių, nes jos nebuvo saugios. Todėl išvykoms užsidirbdavau pati. Paprastai vokelyje kaupdavau gimtadieniui tėvų ir babos dovanotus pinigus ir beveik ketvirtadalį stipendijos. Taip pat niekada negailėdavau pinigų knygoms. Jas pirkdama iki šiol nežiūriu į kainą.
Šeimoje tuo klausimu turite sąjungininkų?
Kai susipažinome, Algis buvo gal taupesnis už poną Skrudžą. Jis net vengė kavinių, nes juk daug pigiau kavą galima gerti namie. Tik per ilgus vargus ir ilgus metus suprato tą jausmą, kai lankydamiesi kavinėje ar valgydami restorane prie jūros, kaimelyje ar didmiestyje perkame ne vien maistą, bet ir emocijas, vaizdus. Dabar kasdien vienas eina į kavinę ir gerdamas kavą rašo, galvoja naujas idėjas kūrybai.
Tačiau mums labai svarbus finansinis saugumas. Šeimoje esame sutarę, kad visada turėsime neliečiamą sumą ypatingam atvejui – jei prireiktų mums patiems ar gelbėti artimiausius žmones. Baisiausia situacija, kurią galiu įsivaizduoti, – užklupus ligai žinoti, kad kur nors pasaulyje yra galimybė gydytis, bet neturėti už ką...
Ar mokote atsakingai su pinigais elgtis dukrą?
Paula turi net kelias taupykles: princesišką pilį, vienaragį ir įprastinę kiaulę, bet mieliausiai pinigus laiko piniginėje. Taupymo idėjos jai dar tolimos, nors labai stengiamės, kad turėtų tikslų ir jų siektų. Prieš dvejus metus susidūrėme su dilema: dukros tikslu tapo kažkoks baisus kiaušinis už 60 eurų, iš kurio turėtų išsiristi dinozauras ar paukštis. Bandėme atkalbėti, bet veltui – juk pinigai jos sutaupyti. Kiaušinį užsakėme Kalėdoms, jis vėlavo du mėnesius, o iš jo niekas neišsirito. Tai turbūt buvo blogiausiai jos išleisti sutaupyti pinigai...
Prieš kelias dienas pas dukrą atėjo draugė su šuniuku. Tas apsiusiojo mūsų namų kampus, Algis pabarė, jautri draugė ėmė nesustabdomai verkti. Paula bandė guosti, niekas nepadėjo, tada abi išėjo pasivaikščioti ir ji už savo sutaupytus pinigus draugei nupirko karnavalinį kostiumą. Dukra dėl savo poelgio buvo labai laiminga. Aš – taip pat.
Papasakokite apie savo naujausią – virtualią – taupyklę.
„Swedbank“ pasiūlė išbandyti E. taupyklę. Tai iš pirmo žvilgsnio man priminė, kaip vaikystėje mesdavau kapeikas į molinę kiaulę: įjungus mokėjimo kortele apvalinimo funkciją, po kiekvieno mokėjimo suma, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus, pervedama į E. taupyklės sąskaitą. Tarkim, parduotuvėje išleidus 3 eurus 20 centų, į E. taupyklę įkrinta 80 centų. Tarsi to nepastebi, o eurai kaupiasi. Virtualiai taupyti daug patogiau, nes tų pinigų nematai ir nenori kaip vaikystėje iškratyti iš taupyklės.
Virtualiai taupyti daug patogiau, nes tų pinigų nematai ir nenori kaip vaikystėje iškratyti iš taupyklės.
„Swedbank“ pateikia įvairių taupymo būdų – paprasta pasirinkti pagal savo charakterį, šeimos įpročius ar tikslus. Tarkim, į E. taupyklę galima įnešti pasirinktą sumą pinigų bet kada, kai turi atliekamų lėšų.
Papildomai pasirinkus periodinį pervedimą, pasirinkta suma į E. taupyklės sąskaitą pervedama norimu periodiškumu: kiekvieną dieną, kartą per savaitę, kartą per mėnesį ir panašiai.
Aš pasiskaičiavau, kokia suma yra ta, kuri nesutrikdytų mano kasdienių poreikių. Šiemet tai bus 40 eurų kasmėnesinis pervedimas. Taip metų pabaigoje turėsiu beveik 500, o pridėjus apvalinimo paslaugą – gal ir beveik 1000 eurų.
Ką patartumėte žmonėms, kurie kiek uždirba, tiek išleidžia?
Kam sunkiai sekasi taupyti didelėmis sumomis, gal reikėtų pradėti nuo kasdienių smulkių pinigų. Vertėtų išbandyti tą pačią „Swedbank“ E. taupyklės mokėjimo kortele apvalinimo funkciją. Efektą tikrai pajusite.
Tarkim, aš kelias savo svajones išpildžiau gudriai apgaudinėdama... save. Turėjau dvi sąskaitas banke: į vieną krisdavo alga, į kitą – honorarai, kitos papildomos pajamos. Apie antrąją sąskaitą net pamiršau – ji buvo neliečiama. Po dešimties metų už ten sukauptus pinigus nusipirkau mažą namuką prie ežero. Tas pirkinys, tikriausiai, atsirado dėl vaikystės nostalgijos: su tėvais visada kelias vasaros savaites leisdavome prie nuostabaus ežero. Gyvendavome ir palapinėse, ir kambarėliuose be patogumų. Tą laiką, praleistą avietynuose, grybaujant, naktimis daužant uodus ir klausantis tėčio skaitomo Šerloko Holmso, prisimenu kaip gražiausią savo emociją. Tėvai labai džiaugėsi, kad užaugusi nepamiršau vaikystės vasarų, ir patys mielai ilsėdavosi tame jau mano namelyje.
Jei esi atsakingas už save, šeimą, už savo svajonių išsipildymą – reikia taupyti.
Daugiau informacijos apie E. taupyklę – www.swedbank.lt/etaupykle