Prieš dvyliką metų, iki Kalėdų likus kelioms savaitėms, Jurgos Anusauskienės namai pasipildė nauju šeimos nariu – iš prieglaudos paimta šunyte Juma. Šiemet, panašiu metu, garsi moteris pranešė, kad su ja teko atsisveikinti.
Skaudžia žinia apie šuns Jumos netektį Jurga Anusauskienė pasidalijo savo feisbuke. Įrašu leido pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt.
„Prieš dvyliką metų su tyliai krentančiomis snaigėmis ir savo baltomis pėdutėmis tu atėjai į mūsų šeimos gyvenimą, kaip nuostabiausias kalėdinis stebuklas...
Su snaigėmis tu ir iškeliavai į šuniukų rojų, kur drauge su Luna amžinai lakstysit po begalines pievas....
Ačiū, Jumyte, kad kiekvieną dieną tu dovanojai savo begalinę meilę ir gerumą, padarydama mus geresniais....“ – rašė J.Anusauskienė.
Primename, kad šunytė Juma Jurgos namuose atsirado perskaičius portale 15min.lt publikuotą straipsnį. Pasirodo, jame papasakota Jumos istorija pakeitė du gyvenimus.
„Meilė neturi kilmės dokumentų“, – taip vadinosi 15min redakciją pasiekęs laiškas, kuriame fotografė Jurga Anusauskienė pasidalijo ir pačią komandą nustebinusia istorija.
„Lygiai prieš dešimt metų, kai viena mano pagrindinių veiklų buvo dukters Evelinos Anusauskaitės-Young vadyba, po maratoninės dienos su trimis koncertais grįžusi namo apie pirmą valandą nakties nusprendžiau peržvelgti 15min.lt portalą ir pasitikrinti, kas pasaulyje vyksta.
Žiūrint naujienas staiga tiesiai į mane susmigo dvi labai protingos akys. Atsidariusi straipsnį pradėjau skaityti: ,,Įdomu, kokius pirmuosius žodžius išgirsta tik gimęs šunelis? Aš išgirdau: „Gal užkasam juos?“.
Tokiu tekstu prasidėjo beveislės kalytės Jumos, kuri ieškojo namučių, laiškas. Pajaučiau, kad tas kailinis kamuoliukas pradžioje apsigyveno kažkodėl mano gerklėje, veidu ėmė riedėti ašaros ir tada savo baltomis pėdutėmis nuėjo tiesiai man į širdį. Labai gerai pamenu, kaip prikėliau naktį nustebusią visą šeimą ir sakiau: čia – mūsų šuo!
Kitą dieną iš pat ryto nuvažiavau pasiimti Jumos. Po dešimties fantastiškų bendro gyvenimo metų, galiu tvirtai pasakyti: meilė neturi kilmės dokumentų. Niekada nebuvo svarbu, kad Juma yra beveislė.
Laimės sąskaitoje yra šimtai tūkstančių prisiglaudimų, lyžtelėjimų, džiugių sutikimų prie durų ir milijonas uodegos pavizginimų! Visus tuos metus ji dovanojo meilę ir džiaugsmą, stebino savo išmintimi ir džiugino grožiu. Juma yra švelnioji ir pūkuota mūsų šeimos dalis“, – laiške rašė Jurga Anusauskienė.
Prieš dvejus metus 15min susisiekus su Jurga, ji pasakojo iki tol puikiai prisimenanti, kad tos akys, kurios susmigo į ją vos atsidarius straipsnį, jos laiškas, parašytas pirmu asmeniu, prieškalėdinis laikotarpis ir neteisybė ką tik gimusio šuniuko atžvilgiu lėmė, kad jis atsidūrė J.Anusauskienės namuose.
„Iš tikrųjų tai buvo man pačiai netikėtas sprendimas. Juma nėra pirmasis mūsų šuo, esu turėjusi augintinių ir anksčiau, bet kurį laiką buvau priėmusi sprendimą, kad negalime turėti augintinių.
Tuo metu gyvenome labai aktyviai, daug keliavome su Evelina ir jos koncertine veikla. Visą laiką maniau, kad augintinis yra šeimos narys, jam reikia skirti pakankamai dėmesio. Bijojau, kad negalėsime to suderinti, bet visi trys vaikai vis sakydavo: „Mama, norime šuniuko“, – prisiminė J.Anusauskienė.
Kaip juokavo Jurga, iš prieglaudos pasiimta kalytė labai tinka prie jos specifinės menininkų šeimos aplinkos. Augintinis, anot fotomenininkės, turėjo didelę širdį, kiekvienam šeimos nariui mokėjo parodyti daug dėmesio ir meilės.
Skaitykite daugiau: Prieš 10 metų įvykęs kalėdinis stebuklas, pakeitęs du gyvenimus: kaip Juma iš prieglaudos tapo šeimos nare