„Kvepia tvartu“, – šniurkštelėjo nosimi mergina, prieš pat mane kartu su kompanione žengusi į „Litexpo“ erdvę sostinėje, kur netrukus turėjo būti pristatyta naujoji dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcija. Ir išties – ilgai lauktas šou žiūrovus pasitiko lietuvišku kaimu dvelkiančia scenografija: gausiai šienu nubarstytas podiumas, aptvare obuolius kramsnojančios ožkos, kapstymu užsiėmusios vištos, šen bei ten pūpsančios malkos ar daržovių pundas, o kur dar užstalė su moterimis, vaikais ir lietuvišku varškės sūriu. Intriguoja!
Žiūrovus pasveikinus savotišką garbės ratą podiumu apėjusiai dainą traukusiai kapelai, prasidėjo beveik apvalią valandą trukęs Juozo Statkevičiaus 2017 m. pavasario-vasaros kolekcijos pristatymas. Galima neabejoti, šiemet, kaip ir pernai, vargu, ar palikęs abejingų!
Už cepelinišką pilkumą tautiečius nesyk peikęs ir akivaizdu, Lietuvoje, neretai dūstantis Juozas Statkevičius, sukūrė labai margą ir įvairią kolekciją, puikiai pademonstravusią, jog, giliau pakapsčius, lietuviškame pavelde galima rasti daugybę įdomių, įkvepiančių dalykų. Ypač, jei jis nesuvulgarinamas ir nesuprimityvinamas, bet interpretuojamas kūrybiškai, žvelgiant į šiuolaikines tendencijas, technologijas derinant su tradiciniais amatais.
Taigi, tuo šiaudais nuklotu podiumu žengė ne vienas modelis, kuriuos buvo nesunku „perskaityti“ kaip savotiškus lietuviško kaimo tipažus: čia ir bernas akiplėšiškai aptemptomis kelnėmis, su ant akių nuleista kepure ir šiaudu dantyse, ir gerasis ūkininkas, ir skepeta apsigaubusi mergužėlė, ir atvira iškirpte šviečianti merga pūsta trumputėle suknele.
Buvo čia ir juodas sukneles vilkėjusių moteriškių iš pamario, o kur dar klierikas ar koks būsimas daktarėlis, sulaižytais plaukais ir aklinai užsagstytu švarku. J.Statkevičiui ironijos niekada netrūko. Na, gal tik šou užbaigusi nuotaka virtusi modelis Julija Steponavičiūtė dvelkė (beveik) tikru nuoširdumu...
Stebint vieną po kito podiumu žengusius modelius per tas porą minučių kievieną jų norėjosi kuo atidžiau išnarstyti nuo galvos iki kojų. Ir nuskanuoti ne tik drabužius, bet ir aksesuarus, kurių buvo ypač gausu: nuo skarų, mažų kepurėlių ir didžiulių kepurių iki sudėtingų plaukus apvijusių juostų, nuo juodų klumpių ir aulinių iki aukštakulnių, nuo kaklus svarinusių karolių-rožančių iki milžiniškų spalvotų siūlų pomponų.
Kolekcijos pristatymas tapo itin spalvingu kaleidoskopu, demonstravusiu ne tik lietuviškų raštų ir spalvų margumyną, bet ir daugybę aliuzijų į pasaulinį mados kontekstą – buvo čia ir kostiumų a la Chanel ar trikotažo a la Sonia Rykiel, ir tokių pastaraisiais metais „karštų“ kiulotų ar trumpintų plonutės zomšos striukių...
Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, J.Statkevičius maloniai nustebino kolekcijos pristatymo išbaigtumu (pristatymo režisierius – Gintaras Varnas) – pradedant tikrai netikėta, originalia bei šmaikščia scenografija, baigiant tobulu garso takeliu (juo rūpinosi Andrius Alien ir Juozas Statkevičius), kuriame pynėsi šiuolaikinė elektronika ir ilgesingais balsais vingiuojančios lietuvių liaudies dainos.
Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet ant podiumo buvo galima išvysti ne vieną žinomą modelį – Karoliną Toleikytę, Aistę Misevičiūtę, Ievą Andrulytę, Simoną Burbaitę, Moniką Račiūnaitę, Juliją Steponavičiūtę, Eglę Grėbliauskaitę-Tursienę, šįkart daug ką maloniai nustebino modeliu tapusi stilistė Austėja Jablonskytė.