Juokas – savotiškas vaistas. Praskaidrina ir prailgina gyvenimą, taip pat gerina savijautą. Jis nieko nekainuoja, o gali labai daug.
Kodėl juokiamės?
Daugelis sutiks, kad linksmus žmones mėgstame labiau nei surūgėlius, kurie tartum bijo šypsotis, o prapliupti juoku pilna burna, atrodytų, nė nemoka. Kokia naudą teikia juokas? Nemokamai pasigaminame vitamino C ir nuvejame į šalį krizines nuotaikas. Vargu ar rasime žmonių, kuriems nepatinka komedijos. Apskritai žmogus išmoksta juoktis anksčiau nei kalbėti: mažas kūdikėlis pirmiausia visus pasveikina šypsena, vėliau juoku, o kalbėti pradeda kur kas vėliau.
Rimtai nagrinėti juoko poveikį žmogaus organizmui mokslininkai pradėjo gana neseniai – praėjusiame šimtmetyje. Amerikiečių neurologas V. Frėjus pastebėjo, kad juokas daro įtaką organizmui, kad juoktis galima ne tik tada, kai linksma ir smagu, bet ir kad būtų linksmiau.
Juokas – kūno, bet ne proto reakcija. Protas čia veikia tarsi paleidžiamasis mechanizmas, nes užtenka noro juoktis. Juokiantis dirba daug raumenų grupių: diafragma, pilvo raumenys. Kartais jį palydi ir vadinamosios juoko ašaros, be to, sakoma: pilvas plyšo iš juoko.
Pavojaus akivaizdoje organizme vyksta sudėtingi biocheminiai procesai, kuriuos jaučiame kaip stresą. Mokslininkų nuomone, šiuos procesus sustabdo juokas. Taigi stresą galima vadinti mobilizacija, o juoką – demobilizacija. Abu procesai organizmui reikalingi.
Juokas – nuo sunkiausių ligų
Juoko gydomąjį poveikį parodė neįprastas amerikiečių žurnalisto Normano Cousinso avejis. Jis beveik tiesogine prasme „prajuokino“ savo ligą. Vyras sirgo neišgydoma progresuojančia uždegimine liga – ankiloziniu spondilitu, kuriai būdingi sąnarių bei sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vietų pažeidimai. Šios ligos atveju dažniausiai pažeidžiami stuburas ir dubens sąnariai. Vyras buvo prikaustytas prie lovos, o gydymas vaistais nepadėjo. Medikai nežadėjo nieko gero. Tada N. Cousinsas nusprendė nebegerti vaistų, kurie jam niekuo negelbėjo, o ėmėsi juoko terapijos: ištisas dienas žiūrėjo komedijas, skaitė linksmas knygas. Netrukus jis pastebėjo, kad 10 minučių pasijuokus skausmas apmalšta dviem valandoms.
Tiesa, iš pradžių net menkiausias veido raumens judesys jam kėlė skausmą, vėliau pavyko pradėti šypsotis, o dar po kurio laiko – garsiai juoktis. Juoko terapija padarė stebuklą: skausmas rimo, žmogus galėjo pajudinti rankas. Netgi pradėjęs reabilitacijos kursą N. Cousinsas nepamiršo juoko terapijos. Rezultatas buvo išties puikus: žurnalistas grįžo į mėgstamą darbą, netgi galėjo žaisti golfą. Po tokios neeilinės asmeninės patirties N. Cousinsas Los Andželo universitete įkūrė juoko terapijos katedrą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Organizmo valymas – mada ar būtinybė?
Humoro jausmas – ne visiems
Pripažinkime, kad ne visi sugebame atskirti juokingą nuo nejuokingo, prajuokinti aplinkinius.
Juokas, atrodo, savaime suprantamas dalykas: išgirdome linksmą anekdotą ar pasakojimą, juokiamės; pamatėme neįprastą vaizdą – kvatojame. Jokia kita būtybė Žemėje nesugeba juokauti. Štai tada prabylame apie humorą. Jis tampa svarbiu įrankiu įvairiose gyvenimo srityse. Ko gero, patys seniausi humoristai – karalių rūmų juokdariai. Savitomis priemonėmis jie sugebėdavo parodyti valdovui ir dvariškiams, kad bet kuriuo klausimu egzistuoja ir kitoks požiūris. Deja, bet koks nevykęs pokštas galėjo atsieiti gyvybę.
Pripažinkime, kad ne visi sugebame atskirti juokingą nuo nejuokingo, prajuokinti aplinkinius. Kodėl? Humoro jausmas ir gebėjimas juoktis – tai ne tas pat. Mokėjimas linksminti kitus slypi kaktinėje kairiojo pusrutulio dalyje ir yra susijęs su kalbėsena. Štai kodėl humoristinės televizijos laidos įtinka ne kiekvienam ir turime tiek nedaug mėgstamų humoristų.
Juoko nauda
Tyrimais įrodyta, kad juokas stiprina sveikatą. Ne veltui sakoma, kad geriausias vaistas nuo visų ligų yra juokas. Jis atpalaiduoja raumenis, sustiprina imuninę sistemą, pagreitina širdies ritmą, prisotina kraują deguonies, padeda virškinti, stimuliuoja smegenų veiklą. Jis pagerina mūsų savijautą: sumažina depresijos požymius, stresą, skausmą, sustiprina savivertę. Įdomu, kad dirbtinis juokas turi panašų poveikį sveikatai kaip ir nuoširdus juokas.
Įdomu, kad dirbtinis juokas turi panašų poveikį sveikatai kaip ir nuoširdus juokas.
Juokas reguliuoja ir hormonų išskyrimą endokrininėje sistemoje. Jis stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų (kortizolio ir adrenalino) gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą, kiekį.
Juokiantis pasikeičia kvėpavimo ritmas: įkvepiama giliau ir ilgiau, o iškvepiama trumpiau. Taip pagreitėja dujų apykaita, o dėl to pagerėja visų organų veikla.
Ne paslaptis, kad juokas padeda apsisaugoti nuo širdies ligų. Tokią išvadą padarė Baltimorės medicinos centro (JAV) kardiologai. Jie pastebėjo, kad sergantieji širdies ligomis šypsosi du kartus rečiau negu sveikieji jų bendraamžiai, taip pat daug rečiau humoro jausmą pasitelkia, kai reikia išsisukti iš nemalonios padėties. Taip pat jie dirglesni, įtaresni, priešiškai nusiteikę aplinkiniams ir nuolat patiria stresą. Deja, kol kas vaistinėse juoko tabletės neparduodamos. Todėl vertėtų kuo dažniau žiūrėti komedijas, humoro laidas ir vartyti komiksus.
Įdomūs faktai
- Daugiausia juokiasi vaikai – vidutiniškai 400 kartų per dieną, o suaugusieji – tik 15 kartų.
- 100 šypsenų atitinka 15 minučių jogos užsiėmimo.
- Viskonsino universitete atlikti stebėjimai rodo, kad linksmi žmonės greičiau įveikia virusus.
- Juoką galima traktuoti ir kaip savotišką masažą, nes tada atsipalaiduoja apie 80 raumenų grupių.
- Juoko terapija dar tik skinasi kelią. Ji yra kelių krypčių: juoko terapija, medicininė klounada (dažniausiai klounai dirba vaikų ligoninėse), juoko joga ir meditacija. Juoko jogos užsiėmimai vyksta ir Lietuvoje.