Julijanos meilės istorija. „Kančios nuskraidina į žvaigždes“

Pora su motociklu / „Scanpix“/„Panthermedia“ nuotr.
Pora su motociklu / „Scanpix“/„Panthermedia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-02-26 14:10
AA

Ji24.lt portalas visą vasarį siūlė dalytis pirmosios meilės prisiminimais ir savo istorijas siųsti konkursui „Pirma meilė nerūdija“. Šitoji paskutinė, vasario 26 d. skelbsime balsavimą.

Visas konkursui atsiųstas istorijas skaitykite čia.


Meilė iš dviejų pirmųjų žvilgsnių... Taip, aš ją atsimenu. Tą miglotą akimirką, kai pirmą kartą pamačiau tave. Ilgi panko plaukai, raudona „Yamaha“ striukė ir mintis – verčiau būčiau susipažinusi su tavimi, negu su pašonėje stovinčiu tavo draugu, kuris jau visiems pasigyrė, kad BEVEIK turi merginą.

Pašonėje, parko šokių aikštelėje, žmonės linksminosi grojant trankiai muzikai, o aš negalėjau nuo tavęs atitraukti akių... Kaip pasirodė, ir tu nepraleidai progos geriau mane apžiūrėti, kol šokau su šeima.

Kitą vasarą pirmą kartą su broliu atostogavome pas babą ilgiau nei buvo įprasta. Mėgavomės saulėta vasaros diena, sėdėdami parke ant suoliuko, nedrąsiai šnekučiuodamiesi su vietiniais paaugliais. Visiems buvo labai įdomios dvi nevietinės reikšmės būtybės, ir dar iš Žemaitijos.

Visiems lengvai juokaujant, pamačiau energingai dviračiu atvažiuojantį vaikiną. Balti berankoviai krepšinio marškinėliai puikiai išryškino raumeningas, įdegusias rankas, kol jis pasisveikino su savo draugais. Oras aplink, atrodo, dar labiau įkaito.

Įdėmiai jį nužiūrinėjau – aiškiai lyderis, alfa patinas. Ilgų plaukų lyg nebūta, bet tada, žinoma, aš to dar nesuvokiau. Netyčia pagaunu savo mintį – jis bus mano vaikinas. Jis tada pagalvojo tą patį. Antroji nuostabi tikroji pirma akimirka, įstrigusi amžiams.

Nuo tada visą atostogų laiką nesiskyrėme nė dienos. Nesibaigiančios maudynės, ekstremalūs dviračių žygiai, ilgi tinklinio vakarai, draugų būriai, nerūpestingai praleistos vasaros dienos... Net nepajutome, kaip jo draugai greičiau mus suporavo nei mes patys. Lygiai taip pat, kaip buvo ištartas: „Myliu“.

Nuo to laiko jau prabėgo beveik dešimt metų. Niekada nebūčiau patikėjusi, jog tas simpatiškas vaikinas, tuo metu atitikęs visus šešiolikmetės idealo kriterijus, paliks savo šalį dėl manęs ir taps mano vyru.

Bet, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Nueiti kryžiaus keliai, išvykus man į Angliją pačioje draugystės pradžioje, buvo labai sunkūs, tačiau kančios nuskraidina į žvaigždes.

Pirmąsias laimės žvaigždes pasiekėme, bet juk danguje žvaigždžių daug – jei taip mylėsime vienas kitą ir toliau, surinksime jas visas...